Rašyti apie nuotykių knygas – be galo sudėtinga. Juk jei papasakosi patį nuotykį – bus neįdomu skaityti. O juk nuotykis – svarbiausia ir smagiausia tokių knygų dalis. Taigi bandysiu šiek tiek pagudrauti. Susitariame taip – aš kalbu apie šį bei tą, pvz., apie Flipės sraiges arba gėlėtą Žiedulės sijoną, o jūs žinokite, kad patį įdomiausią įvykį palieku paslaptyje.

Išsirinkau kelias knygas, kurių veikėjai atsiduria ten, kur be nuotykių – nė žingsnio: Siaubo parke, cirke ir mokykloje (manau, kad jūs nė vienas neprieštarausite, kad mokykloje lengviausia ir sprandą nusisukti, ir galvą pamesti… o patys didžiausi nuotykių mėgėjai pamoką gali paversti ne tik cirku, bet ir Siaubų parku!).

Apie knygas pasakosiu tokia eilės tvarka, kiek ten galima rasti burtų ir stebuklų. Taigi pirmoji ir nė kiek nestebuklinga, nors pagal pavadinimą kaip tik atrodo įspūdingai – Hortensės Ulrich (Hortense Ullrich) „Painiava Siaubo parke“ (2003 m.). Tą painiavą sukelia dešimtmetė mergaitė, kurios mama įsidarbina parke kostiumų dailininke. Na, Siaubo parkas – tai maždaug kaip Disneilendas: su viduramžių tvirtove, pilna vaiduoklių, budelių ir raganų, pilimi, kurioje gyvena vampyrai ir dvasios, su Egipto piramide ir faraonų mumijomis, piratų laivu ir daugybe kitų siaubingai netikrų, bet baisių dalykų. Ar norėtumėte pusantro mėnesio praleisti tokioje vietoje?

Net ir žinodami, kad visos tos šmėklos – tik gudriai padaryti mechanizmai? Aš gerai gerai pagalvočiau… O štai Flipė netveria džiaugsmu. Kurgi ne – labiausiai ji mėgsta sapnuoti pabaisas. Mat sapnuose tos pabaisos bijo jos. Spėkite, kodėl? Pasirodo, Flipė yra „tikras katastrofų magnetas“ – tiesiog pritraukia visokiausius nelaimingus atsitikimus ir nelaimes. Pavyzdžiui, sveikindamasi sulipdo cukraus vata savo didvyriui – sraigių gelbėtojui – plaukus ir ausį. Bet čia – tik smulkmena, juk sakiau, kad didžiųjų nuotykių jums neišduosiu. Žinoma, tiek daug visko Flipė gal ir nebūtų patyrusi, jei ne parko prižiūrėtojo sūnus dvylikmetis Leo, turintis ją pagloboti, ir Leo įsimylėjusi Babsė, kuri „tikrų tikriausia karo spalvomis išsidažiusi višta“ (bet jai to negalima sakyti, nes yra parko savininko duktė). Jei Flipė katastrofas tik pritraukia, tai Babsė jas sukelia tyčia, pavyzdžiui, norėdama kam nors atkeršyti. Vis dėlto galų gale viskas baigiasi gerai – smagia vakariene su dubeniu salotų ant stalo. Tiesa, pasirodė, kad tose salotose jaukiai tupi bene penkios gyvut gyvutėlės Flipės kovinės sraigės. Smulkmena!..

Kita knyga, kurioje yra daug nuotykių ir šiek tiek mistikos – Joachimo Frydricho (Joachim Friedrich) „Cirkas, priklausantis Baronei, ir papūgos prakeiksmas“ (2002 m.). Ši knyga – iš serijos apie Amandą X, garsią aiškiaregę ir dvasių kerėtoją, kuri pagal pageidavimą organizuoja ultragalaktines arbatėles ir iš kavos puodelio ar krištolinio rutulio pranašauja ateitį. Ar ji tikrai tą sugeba, turbūt galėtumėte pasakyti tik perskaitę kitas šios serijos knygeles – „Amanda ir sekliai“ ir „Amanda ir Bildukas“. Šiaip ar taip – trečiąją knygą pasirinkau vien todėl, kad buvo labai smalsu, kokių nuotykių galima patirti cirke. Ir, žinote, tai – tikrų tikriausias detektyvas. Juk ne veltui Rikės tėtis komisaras Kaminskis kartu su Žiedulės mama Gerda Volf įsteigė detektyvų biurą, o Amandai didžiausią malonumą teikia baudžiamųjų bylų tyrimas.

Kaip jau turbūt supratote – Rikė ir Žiedulė yra šios knygos veikėjos – pačios paprasčiausios mergaitės ir geriausios draugės. Rikė – liesa, raudonplaukė ir strazdanota, o Žiedulė mieliausiai vilki gėlėtus sijonus ir baltas palaidinukes, eina į bokso klubą ir todėl jos kairiosios rankos visi prisibijo. Dar yra senelis, kurį visi vadina Varžteliu, nes jis mielai imasi taisyti viską, kas po ranka pakliūva, bet, deja, po remonto visada atlieka mažiausiai vienas varžtelis. Ir galų gale – Amandos papurgalvė avis Sistė X, nešiojanti tamsius akinius, nes yra nežemiškos kilmės (irgi nepatikrinta!). Ir štai į jų miestą atvyksta keliaujantis cirkas, ir ši marga kompanija ima aiškintis: 1) ką reiškia cirko papūgos Čiko žodžiai: „Paklausykite paukščio. Jie nepasiliko, nes jiems neleido“; 2) kodėl šunų dresuotoja Lulu per pasirodymą nukrito nuo stovo ir atsidūrė ligoninėje; 3) kas nutraukė balno pavaržas; 4) kam naudinga, kad nugriūtų cirko palapinė… Aišku, tuoj atsiranda keli įtariamieji, ir jūs patys galite pasitikrinti, ar turite detektyvo gabumų, bandydami atspėti, kuris iš jų tikrai kaltas. O kol tai aiškinasi Žiedulė ir Rikė, jos dar spėja: 1) pačios dalyvauti cirko vaidinime su nepaprastąja Amandos avimi; 2) susipykti; 3) susitaikyti; 4) pamatyti, kaip jų tėvai stengiasi pasakyti, kad vienas kitam patinka; 5) sužinoti, kad gyvūnai taip pat turi sielą.

Daugumą mįslių knygos pabaigoje pavyksta įminti. Tačiau mistiniai avies sugebėjimai tebėra nepaaiškinti. Kaip sako Amanda, Sistė X net jai nepatiki visų savo paslapčių. Bet gal kada nors ji dar prakalbės. Žinoma, turbūt tam, kad ieškotumėte kitų knygų iš tos serijos. O dabar pasižiūrėkime, kokie cirkai dedasi vienoje mokykloje…

Taigi – Knister (taip ir nesupratau – autorė ar autorius?..) knygelė jaunesniems iš jūsų – „Ragana apverčia mokyklą aukštyn kojomis“ (2004). Su tikrais burtais! Jau pačiame pirmajame puslapyje pasakoma, kur juos rasti: „Pakentėk iki 81 puslapio“. Na, aš nesupratau, kodėl turėčiau kentėti – pasikrapščiau galvelę ir atsiverčiau tą puslapį.

Galiu pasakyti – fokusai geri, bet su tuo, kas buriama knygelėje, visiškai nesusiję. O knygelė – apie mergaitę Lilę, kuri turi raganos Surulundos Knorks burtų knygą ir jau išbandė kelis triukus. Tiesa, jei neteisingai perskaitysi burtažodį, dantų šepetėlis gali virsti šluota, o ledai ant pagaliuko – raugintu agurku. Todėl su burtais reikia elgtis itin atsargiai, net jei turi pačių geriausių ketinimų: padaryti taip, kad inspektorius pamatytų, kokie šaunūs ir mandagūs vaikai mokosi Lilės klasėje. Kaip jau supratote iš knygos pavadinimo – Lilė savo burtais apvertė mokyklą aukštyn kojomis. Kaip ji tai padarė, ir kuo virto pamoka – cirku ar siaubo parku – manau, nuspręsite patys, jei perskaitysite knygelę. O aš jau atsisveikinu – iki naujų susitikimų 2005 metais!