Rudens diena – puiki saulėta,
Jei trūksta ko – tai eit grybaut.
Labai Peliukas užsimanė
Skanėsto kepto paragaut.

Toli į mišką jau nubrido,
Nei vieno grybo nematyt,
Bet – štai, atrodo, beržas stovi,
Po juo tai grybais turi lyt…

Norėjo ranką jau ištiest,
Bet pasirodė jam staiga,
Kad šmėstelėjo netolies
Tikriausia lapės uodega.

Širdis nukrito į kulnus…
Gal ir nereik tų grybų man –
Ieškok čia jų be galo…

Pamąstė taip ir greit nubėgo,
Paskui pradėjo eit lėčiau
Ir rado tiek gražių dalykų –
Ir kaip anksčiau jų nemačiau?

Giles, kaštonus susivert,
Lapus padžiaut beliko,
Prie jų – nes išskalbtos ir švarios –
Gražiai jo kojinės pritiko.

Vėliau ant sauso klevo lapo
Peliukas rašė ilgą laišką
Pelėnui – netoli, už kampo,
Jis apsidžiaugs tuo laišku aiškiai…

Rašė Lina Jakučionytė