Peliuko vainikas

Peliukas
Namie per tvanku,
Nesisėdi Peliukui,
Kol oras gražus,
Paėjės gabaliuką.

Peliuko nuotykiaiŽolė kad sužėlus –
Net iki ausų,
O vėjas sušiaušė
Peliukui ūsus.

Jis ėjo per pievą
Ir rinko gėles,
Panosėj niūniavo
Linksmas daineles.

Paskui atsisėdęs
Vainiką jis pynė,
Grožėjosi saulės
Nušviesta laukyme.

Diena suko ratą.
Šešėliai ilgėjo.
Peliukas ant kupsto
Ilgai dar sėdėjo.

Taip gera, kai žolės
Tave švelniai glosto,
Ir šilumą saulės
Jauti sau ant skruosto…

Piešė ir rašė Lina Jakučionytė

Komentarai

Palikite komentarą

(Įveskite raides ir skaičius, kuriuos matote paveikslėlyje)


 

 

 

 
Boružės receptai
 
Tavo augitinis
 
Tavo augitinis
 

 

Klausimų archyvas
Apie mus | Prenumerata | Reklama | Mūsų draugai | Archyvas | RSS
Kelionės po LietuvąŽurnalisto Piškaus kelionės
psichologės Kristinos
Rask žodžiusĮrašyk raides
BitutėBoružė SeptyntaškėDj VorasJonvabalis ŽybsisKolorado vabalasPeliukasSkruzdėlytė GreitutėVabalas ElniaragisŽiogas Olimpas