Peliukas pusryčiaut nebaigęs,
užklojo laikraščiu arbatą,
nes tokio nuostabaus dalyko 
gyvenime nebuvo matęs. 

Ten buvo kviečiama keliauti
į tolimus keistus kraštus,
kur jodinėt gali ant dramblio,
– jei nori, ištisus metus.  

Peliukas jau vaizduotėj matė,
kaip neša jį dramblys tasai,
tiktai iš kur ten gauti sūrio,
neaišku buvo jam visai…

Bet nėr čia ko ilgai galvoti –
verčiau kuprinę susikraut.
Svarbu tinklelio nepamiršti,
gal leopardą teks pagaut?..

Tad susikrovęs visą mantą,
tolyn patraukė iš namų –
širdy Peliukui buvo linksma,
nors ir truputį neramu.

Rašė ir piešė Lina Jakučionytė