Kai kas galvoja, kad dirigentas yra toks žmogus, kuris ateina ir mojuoja rankomis per koncertus, o orkestras puikiai išsiverstų ir be jo. Iš tiesų geras dirigentas turi ne tik nustatyti kūrinio tempą, padėti muzikantams groti tiksliai ir kartu, bet ir nurodyti kūrinio nuotaiką. Muzikantai ir dirigentas turi kasdien po keletą valandų repetuoti, kol kūrinys suskamba taip, kad jį būtų įdomu išgirsti ir klausytojams.

Pirmieji dirigentai atsirado vėliau negu orkestrai. Nedidelėms instrumentų grupėms dirigentai nebuvo reikalingi. Muzikantai grodavo žiūrėdami į pirmąjį smuiką: jis parodydavo, kada pradėti ar baigti groti, koks kūrinio tempas, groti tyliai ar garsiai… Bėgant laikui, kūriniai darėsi sudėtingesni, muzikantų orkestre daugėjo ir nuspręsta, kad orkestrui reikalingas dirigentas. Įprasta, kad įėjus dirigentui muzikantai turi atsistoti.

Nuo lazdos iki batutos

Dešinėje rankoje dirigentas laiko ploną šviesią lazdelę, vadinamą batuta. Muzikantai seka ritmingus lazdelės mostus ir supranta, kokiu tempu turėtų groti. Pavyzdžiui, jei orkestro narys netyčia pasimeta, jam pakanka žvilgtelėti į dirigentą ir vėl įsijungti į reikiamą kūrinio vietą.

Kaire ranka dirigentas rodo, kokia nuotaika turėtų groti orkestras, kada kuriam instrumentui pradėti ar pabaigti groti.

Per koncertą dirigentas atlieka kelias dešimtis tūkstančių judesių. Svarbūs ne tik dirigento mostai, bet ir žvilgsnis, veido išraiška.

Kadangi dirigentai stovi nusisukę nuo žiūrovų, kartais jiems siuvami net specialūs frakai (kostiumai), itin gerai atrodantys iš nugaros.

Apie mandagumą

Jei pirmieji dirigentai, dirbę karalių ir didikų rūmuose, būtų išdrįsę bent trumpam atsukti klausytojams nugarą, tai būtų palaikyta didžiausiu įžeidimu, ir, ko gero, dirigentas už tokį nemandagų elgesį atsakytų savo galva. Taigi pirmieji dirigentai diriguodavo žiūrėdami į publiką, o siekdami, kad orkestras bent jau nenukryptų nuo tempo, įsigudrino belsti į žemę specialia lazda, iš kurios vėliau ir kilo batuta.

Vienas karštakošis dirigentas Žanas Batistas Liuli kartą taip smarkiai daužė lazda, kad, netyčia pataikęs į savo koją, smarkiai susižeidė ir mirė nuo kraujo užkrėtimo.
Diriguoti atsisukęs į orkestrą pirmasis išdrįso XIX amžiaus vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris.

Kas yra partitūra?

Partitūra vadinamos dirigento natos. Atskirose partitūros eilutėse parašytos kiekvieno instrumento partijos – melodijos, kurias reikia atlikti. Partitūrą sudaro apie 20 eilučių: tiek, kiek yra skirtingas melodijas atliekančių instrumentų. Pabandykite vienu metu skaityti 20 eilučių – tai be galo sunku. Reikia ilgai mokytis, kad akys jas aprėptų.