Vaikystėje labiau mėgote skaityti ar žaisti su draugais?
Mėgau, o ir reikėjo dirbti suaugusiųjų darbus. Jais tiesiog didžiavausi. Žaidžiančios savęs neprisimenu. Mano vaikystė buvo natūraliai, kaimiškai spalvinga.

Kokią knygą perskaitėte pačią pirmąją?
Reformatų giesmyną. Ir dabar iš visko, ką sukūriau drauge su kompozitoriais, labiausiai vertinu kalėdinę giesmę, kurią atlieka Virgilijus Noreika arba Judita Leitaitė. Ačiū kompozitoriui Jaroslavui Cechanovičiui už nuostabią tos giesmės melodiją.

Augote mieste ar kaime?
Augau Biržų krašto Gavėnuose, o dabar gyvenu Vilniaus krašto Šilėnuose.

Koks gyvūnas labiausiai patinka?
Rainas katinas. Toks, kaip dabar mūsų šilėniškis Pilypas.

Kokia spalva mėgstamiausia?
„Tik reik turėt aušros dažų / Ir speigmečio baltumo“, – rašiau viename savo eilėraščių. Tokios spalvos man ir patinka.

Kokia šventė, jūsų manymu, didžiausia?
Kalėdos. Ir per jas dainuojamos Algirdo Klovos dainos.

Kaip nugalėti liūdesį?
Jis turi praeiti pats.

Jei turėtumėte sparnus, kur norėtumėte nuskristi?
Į Gotlando salą Baltijos jūros vidury, kur jau esu buvusi.

Kokią knygą pasiimtumėte į kelionę?
Algimanto Zurbos „Savūnę“, kad ramios valstybės fone ramiai galėčiau apgalvoti, kas yra moteris lietuvė.

Kodėl mieliau rašote vaikams, o ne suaugusiesiems?
Rašau ir tiems, ir tiems, tik išleisti lengviau vaikams.

Kaip atsirado knygelė „Balys Gražbylys“ ir jos veikėjas? Gal pažįstate tokį berniuką? Ką dabar veikia kiti personažai – Mikė, Milda ir Matilda?
Knygelė „Konsultuoja Balys Gražbylys“ atsirado iš įsitikinimo, kad lietuvių kalba pati gražiausia pasaulyje. O dabar ji ir valstybinė. Seimas 2004 metus buvo paskelbęs knygos ir kalbos metais. Balys man labai gražus vardas. O apie Gražbylį sužinojau jau knygelei išėjus. Pasirodo, dabar jau aname amžiuje, prieš karą, buvo gražiai bylojantis kunigas Gražbylys…
Mano Mikė, Milda ir Matilda daro tą patį, ką ir viso viso viso pasaulio vaikai – auga!