Kuo norėjote būti užaugusi?
Iš pradžių norėjau būti gydytoja, bet vėliau turėjau slaptą svajonę, apie kurią niekam nepasakojau – tapti rašytoja. Apie šią svajonę papasakojau tik išleidusi pirmą knygą.

Koks žaidimas buvo mėgstamiausias tada ir koks dabar?
Labiausiai mėgau žaisti mokyklą ir būti mokytoja. Kartais dabar taip pat žaidžiu šį žaidimą: mokau mokytojus ir režisierius, kaip žaisti teatrą su vaikais. Manau, kad ir dabar šis žaidimas – vienas iš mėgstamiausių.
Iš sportinių žaidimų labiausiai mėgstu badmintoną, tenisą ir tinklinį. Ir tada, ir dabar.

Ką jums reiškia jūra?
Jūra – mano vaikystė, mano meilė, mano laisvė ir mano svajonė dabar, kai gyvenu Vilniuje. Tik prie jūros pasimetu laike ir man ši būsena patinka: laikas kažkur išnyksta, lieku tik aš ir jūra… Tai, matyt, todėl, kad gimiau ir užaugau Klaipėdoje.

Kada parašėte pirmąją pasaką?
Maždaug 1992 metais. Bet jau prieš tai rašiau pjeses lėlių teatrui, eilėraščius į stalčių ir dienoraštį, kurio taip pat niekam nerodžiau.

Kur sutikote knygos „Tinginė ragana“ veikėjus?
Labai sunkus klausimas. Raganą su baisia karpa ant nosies pamačiau „Berniuko Žirniuko“ teatre, kai režisavau spektaklį „Raganos pyktis“.
O baisią tinginystę patirdavau kas kartą, kai prašydavau savo vyro padėti man namų ruošoje. Vėliau paprašiau Fantazijos man padėti ir raganos kaipmat surengė konkursą „Pasaulio bjaurumas“.

Viena iš knygos temų – draugystė. Koks turi būti tikras draugas?
Draugas turi mokėti dalintis: daiktais, saldumynais ir žaidimais. Jis turi suprasti, ką tu jam sakai. Svarbu! Draugas turi mokėti juoktis ir juokauti. Kai susipykstate, ilgai nepykti. Susitaikymas – geriausia draugo dovana.

Viena pasaka vadinasi „Paukščių teatro abėcėlė“. Esate ir teatro „Žalia varna“ vadovė. Ar jame vaidina paukščiai iš pasakos?
Žalia varna pradeda kiekvieną šio teatro spektaklį. Pasaka „Paukščių teatro abėcėlė“ yra apie teatrui svarbius dalykus. Pradedantiems artistams turiu pasakyti, kad jiems svarbiausias dalykas – nebijoti žiūrovų. Tai pasiekiama labai paprastai: tereikia įsivaizduoti, kad salėje susirinko geriausi tavo draugai, kuriems nori papasakoti labai įdomią istoriją. Pasakojant reikia galvoti apie tą istoriją, tuomet rankos netabaluos ir kojos nevirpės. Pasakodami nežiūrėkite į lubas, nes atrodys, kad nenorite matyti žiūrovų. Žiūrėkite žiūrovams į akis.

Kodėl varna – žalia?
Todėl, kad nori būti vienintelė. Juodų varnų – daug, apie baltas taip pat žinote, o štai žalia, iš kurios kiaušinių išsirita pasakėlės – vienintelė! Ir jai patinka ši spalva, nes primena pavasarį.

Kaip švenčiate kovo 27-ąją, teatro gimimo dieną?
Duodu Žaliai varnai sulesti visą tortą. Paskui visus metus daugiau neprašo.

Balandžio 2-ąją – garsaus pasakininko H. K. Anderseno gimtadienis. Kuri jo pasaka jums labiausiai patinka?
Iš tiesų man patinka daug Anderseno pasakų, bet šiandien išrinkčiau „Ką galima sugalvoti“. Tai pasaka apie jaunikaitį, kuris norėjo tapti poetu, bet nieko negalėjo sugalvoti. Jis nuėjo pas žiniuonę, kuri jam pasakė… Perskaitykite ir sužinosite.

Ko dar nepaklausėme?
Nepaklausėte, kaip gimsta pasaka? – Tiksliai nežinau: kartais sapne, kartais anksti ryte, kartais kai kas nors paklausia: „Ar neturi naujos pasakos?“ Vos tik ištariu: „Turiu“, iš karto ją prisimenu. Pasirodo, ji visą laiką buvo kartu su manimi, tik buvau užmiršusi ją užrašyti.
Neužmirškite užrašyti savo pasakų! Tikiu, kad visi jų turite.