Ne vien olimpiadoje tampama čempionais. Yra Lietuvoje vaikų, kurie kaip tikri olimpiečiai jau pelno įvairius apdovanojimus ir tampa geriausiais sportininkais.
Šį kartą siūlome paskaityti pokalbį su Arminu Jasikoniu, kurį „Bitutė“ kalbino žurnale prieš dvejus su puse metų.

Anykščių rajone, Andrioniškyje, gyvena greičiausias Europos šešiametis motociklininkas. Vasarą Čekijoje, Holicės mieste, vyko Europos motokroso čempionato antrasis etapas ir ten, aplenkęs 22 bendraamžius iš įvairių šalių, šis lietuvis iškovojo taurę. Šešerių metų berniukas stovėjo ant nugalėtojo pakylos su mūsų trispalve skambant Lietuvos himnui.

Pasakoti apie savo pergales Arminas nelinkęs, labai jau jis santūrus. Todėl apie įvairias varžybas ir kitus dalykus daugiau Bitutei papasakojo jo tėtis Rolandas, sesutė Roberta ir mama Jolita.

Mamos pirmiausia paklausiau, ar nebijo leisti Armino motociklu važinėti – juk toks sportas gana pavojingas?
Tačiau abu berniuko tėvai ir patys yra sportavę, be to, sėdant ant motociklo, reikia naudoti daug apsaugų – jos ir padėjo tada, kai per vienas varžybas Vilniuje Arminas griuvo. Per visus sportavimo metus traumų berniukui pavyko išvengti, tik važiuodamas dviračiu kartą susilaužė ranką.
Beje, pirmą kartą ant motociklo Arminas atsisėdo dar nė ketverių nesulaukęs, kai svečiavosi pas tėčio draugus Kaune. Tada tėtis ir nusprendė padovanoti sūnui vaikišką motociklą, nes pats vaikystėje labai svajojo apie šį sportą.
Greitai visi pastebėjo, kad berniukas turi neeilinių sugebėjimų greitai ir techniškai važiuoti.

Ir aš tuo įsitikinau, kai lankiausi Andrioniškyje. Prie pat Armino senelių namo yra stadionas. Čia berniukas treniruojasi.
Štai užsideda jis šalmą, sėda ant savo griausmingojo motociklo ir pasileidžia per lauką, pažerdamas iš po ratų juodų žemių fejerverkus…
Nuo ketverių metų pradėjęs dalyvauti varžybose dabar Arminas su savo 12 arklio jėgų KTM motociklu ne vien tik greitai skrieja, bet ir pakilęs nuo tramplino lyg bitutė ar koks paukštis skrenda…

Šį rudenį Arminas pradeda lankyti mokyklą. Tik štai rūpestis – kas tada padės seneliams darbus nudirbti, žolę nupjauti, žiemą sniegą nukasti? Šie darbai berniukui labiau patinka, nei mokytis skaityti ar skaičiuoti. Kiekvieną rytą sėda jis ant dviračio ir mina porą kilometrų pažiūrėti, kaip laukuose bulvės dera, kaip vasaros žalumą keičia rudens spalvos.

Vos ne kiekvieną savaitgalį Arminas dalyvauja kokiose nors varžybose, jų buvo jau koks keturiasdešimt. Ir šalių daug aplankyta: Austrija, Vokietija, Čekija, Rusija, Latvija. Armino tėtis sako, kad šis sportas yra labai brangus. Vien Armino motociklas kainuoja 7 tūkstančius litų, o keisti jį tenka kiekvieną sezoną. Be to, dar speciali apranga, dalyvavimo varžybose išlaidos… Gerai, kad pagaliau atsirado rėmėjų, kurie padeda gabiam aukštaičiui ir toliau siekti sporto aukštumų.

Norint būti geru motociklininku, nepakanka vien greitai važiuoti, – reikia daug treniruotis. Rolandas Jasikonis, Armino tėtis, yra ir berniuko treneris. Jis pasakoja, kaip ištvermingai Arminas bėgioja, atsispaudimus daro, baseine plaukioja. Be to, jam užtenka ir tikro sportinio užsispyrimo.

Ar nesijaudina prieš varžybas?
Taip, tenka pasijaudinti, tačiau kai pradeda važiuoti, visos baimės lieka toli už motociklo… Žinoma, kartais tenka ir nesėkmės ašarą nubraukti, tačiau skųstis Arminas tikrai nelinkęs. Tėveliai sako, kad apie sūnaus problemas sužino nebent iš devynmetės sesutės Robertos, kuri yra ir geriausia Armino draugė. Kitas geras draugas – Vincentas – gyvena Kaune ir taip pat kaip ir Arminas užsiima motociklų sportu.
Draugų susirasti per varžybas šiek tiek sunkiau nemokant užsienio kalbos. Tačiau kai varžovas iš Olandijos parodo aukštyn iškeltą nykštį – ir be žodžių aišku, kad tai geriausias įvertinimas.

Kaip ir kiekvienas tokio amžiaus vaikas, Arminas mėgsta žiūrėti animacinius filmukus, tačiau dar mieliau įsijungia vaizdo magnetofoną ir stebi motokroso varžybas…

Dabar Armino laukia Lietuvos čempionatas Šiauliuose, tad Bitutė išskrisdama palinkėjo jam kuo geriausios sėkmės: ne tik motokroso trasoje, bet ir mokyklos suole.