Visi turbūt girdėjote apie Vilniuje esančią Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą, kuri unikali tuo, kad joje, be krepšinio, dar vyksta ir kiti papildomi užsiėmimai. Bet ar žinote, kad 2002 metais Tarptautinė krepšinio federacija Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklai suteikė krepšinio akademijos vardą už didelį indėlį į krepšinio vystymą.

Su vienu iš „akademikų“, patekusiu į akademijos „Žvaigždžių rinktinę“, Edgaru Zinevičiumi mes susitikome prieš treniruotę.

– Sveikas, Edgarai! Tai tu esi iš Grigiškių?
– Taip. Mokausi Grigiškių „Šviesos“ vidurinėje mokykloje.

– O čia atvažiuoji krepšinio žaisti?
– Krepšinį mes žaidžiame tik treniruotės pabaigoje, o prieš tai darom įvairiausius pratimus, mankštinamės, metame į krepšį. Pas mus dar yra ir papildomų pamokų: anglų kalbos, kompiuterijos, etikos.

– Klausyk, Edgarai, ar nesunku tau visur mokytis: ir Grigiškių mokykloj, ir čia – turbūt beveik visą dieną mokaisi?
– Nesunku, nes man labai patinka krepšinis ir aš labai noriu čia mokytis.

– Bet, kaip supratau, čia juk ne tik krepšinį žaidžiate…
– Man patinka ir anglų kalba, o labiausiai – kompiuteriai. Mėgstu futbolą, lengvąją atletiką ir kitas sporto šakas…

– Oho! Tai tavo tėvai tikriausiai džiaugiasi, kad esi toks ištvermingas?
– Džiaugiasi, tik mama kartais baiminasi. Ypač kai grįžtu po varžybų su mėlynėmis. Vis klausinėja: „Ar tau čia neskauda? O čia?“

– Mėlynių matau nemažai, bet paklausiu kitko: ar toks didelis dėmesys sportui ir kūno kultūrai netrukdo kitiems dalykams mokykloje – matematikai, lietuvių kalbai?
– Ne, tikrai netrukdo. Manau, esu pakankamai geras mokinys.

– Puiku! Žinai, kartais tenka išgirsti tokią nuomonę, kad sportininkai yra kvailiai. Tu turbūt nesutinki su tuo?
– Ne. Aš manau, kad be mokslų krepšininku nebūsi. Be mokslų tavęs nepriims joks „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“.

– Gerai, metas pakalbėti apie krepšinį. Gali paaiškinti, kodėl tave taip traukia šis žaidimas?
– Man krepšinis iš karto patiko, dar kai pirmą kartą pamačiau tėtį, žaidžiantį su draugais. O labiausiai patinka dėl to, kad tai yra ir kietas, ir greitas žaidimas.

– Labiausiai patinkanti tau komanda yra…
– Nors aš ir vilnietis, bet man labiau prie širdies Kauno „Žalgiris“.

– O žaidėjas…
– Be abejo, Sabonis.

– Nori gal būti centro puolėju?
– Nėra skirtumo. Svarbu – kad būčiau krepšininkas.

– O dabar kokioje pozicijoje žaidi?
– Visose. Kaip treneris pasako, taip ir žaidžiu. Ir įžaidėju, ir po krepšiu, ir iš tolo metu…

– O Grigiškėse tavo draugai kaip reaguoja, kad važinėji į dar vieną, ir ne bet kokią, o žymaus krepšininko Šarūno Marčiulionio mokyklą? Ar jie gerai tai vertina?
– Aišku! Aš netgi turiu autoritetą.

– Pasakyk atvirai: labai nori žaisti savo mėgstamiausioje komandoje, Kauno „Žalgiryje“? Ar galvoji: kaip bus, taip bus?
– Pirmą variantą renkuosi, viską dėl to darysiu, stengsiuos iš visų jėgų…

– Sėkmės tau! Ačiū už interviu.

Štai toks yra Edgaras Zinevičius, puikus krepšininkas ir mielas žmogus, o galbūt ir būsimasis „Žalgirio“ kapitonas…