Jūrų vyrų kovos
2009 m. rugsėjo 1 d.
Sveiki, vaikai! Tikiuosi, per vasarą gerai pailsėjote, o gal net ir pakeliauti pavyko? Aš ką tik išsikroviau lagaminus, sugrįžęs nuo Baltijos jūros. Pasišildžiau tupėdamas ant nedidukės kopų pušelės, paropinėjau po smėlį, pasigrožėjau žalsvomis bangomis ir prisiminiau senolio pasakojimą. Apie jūros žmones, dar vikingais vadinamus, kurie kadais didžiuliais laivais į mūsų pakrantes atplaukdavo ir mūsų protėviams ramiai gyventi neduodavo. Jei norite, papasakosiu ir jums.
Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Tądien, 1941-aisiais, vos Sovietų Sąjungai spėjus okupuoti Lietuvą, į atšiauriuosius Rytus pajudėjo pirmieji vagonai su naujajai valdžiai neįtikusiais žmonėmis. Į būsimų tremtinių sąrašus pateko turtingesni ūkininkai, buvę nepriklausomos Lietuvos valdininkai, karininkai, inteligentai, mokytojai ir jų šeimos, nepagailėta nė mažų vaikų.
Kad ir kaip gaila, istorikus dažniausiai domina visokie didūs vyrai – karvedžiai, karaliai, kunigaikščiai. Tai jie lemia valstybių ir žmonių likimus, valdo šalis, skelbia karus ir sudaro taiką. Tai apie juos rašomi metraščiai ir kronikos, o vaikams belieka tik augti ir svajoti… Štai vieną dieną jie taps kunigaikščiu ar karaliene, ir tada pasaulis tai jau apie juos sužinos!
Sveiki, mažieji „Bitutės“ skaitytojai! Susipažinkime – aš esu vabalas Elniaragis ir nuo šiol „Bitutės“ puslapiuose pasakosiu jums apie Lietuvos istoriją. Norite paklausti, iš kur viską žinau? Mūsų giminė – sena ir garbinga. Pasakojama, kad mano protėvis Elniaragis Didysis netgi dalyvavo Žalgirio mūšyje, tupėdamas didžiajam kunigaikščiui Vytautui ant peties. Tad ką matė ir įsidėmėjo mano senoliai, ką paporino savo vaikams ir anūkams, dabar aš papasakosiu jums. 
