Šį kartą pažintis su Mariumi, gimusiu Lietuvoje, bet jau trečius metus gyvenančiu Italijoje, kur berniukas rado savo naują šeimą.  

Mariau, žinau, kad gimei Lietuvoje, tai kodėl dabar gyveni Italijoje?
Gyvenu čia, nes mane įvaikino italų šeima.  

Kiek metų jau esi Italijoje? Tau čia patinka? 
Gyvenu jau beveik trejus metus ir man čia patinka: geras klimatas, daug gražių vietų. Be to, Italijoje radau naują savo šeimą – tikrą šeimą.  

Kokia tavo šeima?
Mano šeima mane labai myli. Turiu senelius, turiu tetų ir dėdžių, pusseserių ir pusbrolių. Su jais kartu švenčiame šventes. Kai tik atvažiavau į Italiją, nuėjęs į savo kambarį radau jį pilną dovanų, o namuose – galybę svečių. Visi giminės manęs laukė, nors dar nepažinojo.  

Ką veikia tavo tėvai?
Mano tėtis dirba prekybos centre, mama miestelyje turi kanceliarinių prekių parduotuvę, kurioje prekiauja knygomis, mokyklinėmis prekėmis, žaislais. Visi vaikai pažįs
ta mano mamą.  
 

Koks tas miestelis, kuriame gyveni? 
Mūsų miestelis yra mažas, žmonės labai draugiški. Mane visi pažįsta ir, kai einu gatve, visi sveikinasi: „Čiau, Marius!“ 

Ar tau patinka italų maistas? Ar tiesa, kad jie kasdien valgo makaronus ir picą? 
Man itališkas maistas patinka. Tikrai dažnai valgome makaronus ir picą, bet ne tik. Pavyzdžiui, mano mama moka gaminti labai įvairų patiekalų.  

O Lietuvoje kur gyvenai? Ką nors prisimeni?
Gyvenau vaikų namuose ir prisimenu labai daug ką: savo draugus, auklėtojus, mokyklą. 

Kaip tau pavyko išmokti italų kalbą? Gal atvažiavai jau mokėdamas?
Kalbą išmokau kalbėdamas ir skaitydamas knygas. Truputėlį mokėjau jau ir Lietuvoje, nes kai mama ir tėtis vykdavo manęs aplankyti į vaikų namus, atveždavo ir itališkų knygų su paveikslėliais – mes kartu jas skaitydavome.  

Kurioje klasėje dabar mokaisi? 
Šiais metais pradėjau lankyti šeštą klasę.  

Ar daug draugų turi mokykloje? Visi jie – italai? 
Taip, turiu daug draugų. Jie ne tik italai, yra ir iš Indijos, Rumunijos, Tuniso. Mūsų miestelyje gyvena nemažai žmonių iš kitų šalių.  

Ką veiki laisvalaikiu?
Žaidžiu su savo šunimi Biliu, žaidžiu kompiuteriu, einu žvejoti, važinėju dviračiu po mietelį.  

Ar tau patinka sportuoti? Kokį sportą mėgsti? 
Man patinka visos sporto šakos, bet labiausiai futbolas. Žaidžiu mūsų miestelio jaunučių komandoje. Mes daug treniruojamės, vyksta daug varžybų ir man tai labai patinka.  

Kai žaidžia Italijos ir Lietuvos komandos, tu už kurią sergi?
Už tą, kuri laimi, bet kai būna lygiosios – būnu labai laimingas.  

Ar turi draugų Lietuvoje? Gal turi sesių ar brolių? Ar su jais bendrauji?
Taip, Lietuvoje turiu daug draugų, susirašinėju su jais. Taip pat turiu ir dvi seseris: vieną vyresnę ir kitą jaunesnę. Vyresnioji turi mažą dukrą, tad aš jau esu dėdė, o mano tėvai – seneliai. Su seserimis susirašinėju elektroniniu paštu, kartais pasikalbame telefonu. Vyresnioji kartu su dukra pernai pas mus svečiavosi – buvo labai smagu.

Kur praleidžiate atostogas? Kas tau labiau patinka – kalnai ar jūra? 
Italija man patinka, nes čia yra visko: ir kalnų, ir jūrų. Atostogauti paprastai vykstame į kalnus, nes gyvename netoli jūros ir prie jos galime pailsėti bet kada. Kalnai Italijoje vietomis tokie aukšti, kad ir vasarą būna sniego bei ledo. Lipame į kalnus pasigrožėti įspūdingais vaizdais – Lietuvoje nieko panašaus nebuvau regėjęs, nes ten nėra kalnų. Labai mėgstu atostogauti kalnuose su savo tėvais.  

Ar pažįsti kokių vaikų iš Lietuvos, kuriuos taip pat būtų įsivaikinusios italų šeimos?
Taip, vaikų iš Lietuvos Italijoje daug ir nemažai jų pažįstu. Su kai kuriais susipažinau dar būdamas Lietuvoje, su kitais čia, Italijoje. Mes susitinkame, kalbamės telefonu. Ir mūsų tėvai daug bendrauja, kalbasi apie Lietuvą, dalijasi patirtimi, kaip mus įsivaikino.  

Ką norėtum pasakyti savo draugams Lietuvoje? O gal ir savo sesėms?
Draugams norėčiau pasakyti, kad jų pasiilgau, ir palinkėti, kad jiems gyvenime pasisektų taip, kaip pasisekė man. Ir dar – kad gerai elgtųsi. O sesių norėčiau paklausti, ar joms patiktų mintis atvažiuoti į Italiją ir gyventi čia kartu su manimi?..