Greitai išauš ilgai lauktas šventų Velykų rytas – Kristaus prisikėlimo šventė. Tai diena, kai džiaugsmas, šiltos šypsenos ir pirmieji saulės spinduliai aplanko kiekvieną šeimą. Gamta bunda iš gilaus žiemos miego ir kartu su visa žmonija šlovina prisikėlusį Viešpaties Sūnų. Bitutė nusprendė pasidomėti, kaipgi vaikai ir jų tėveliai švenčia šią nuostabią pavasario šventę. Aplankiau Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivius ir jie mielai atsakė į klausimus:

1. Kur švenčiate šv. Velykas? 
2. Šv. Velykų simbolis. Kas tau asocijuojasi su šia švente?
3. Kokios šv. Velykų tradicijos tavo šeimoje? 
4. Tavo įdomiausios ar linksmiausios Velykos. Kas tuomet nutiko? 
5. Kaip manai, kodėl mes per Velykas dažome kiaušinius? Iš kur atsirado tokia tradicija?

Jonė (11 metų)
1. Pas senelius kaime.
2. Šeima.
3. Per šv. Velykas keičiamės dovanomis. Turime tradiciją kiekvienam šeimos nariui padovanoti po gėlę vazonėlyje, kurią kiekvienas paskui augina. Ta gėlytė turi būti ne bet kokia, o atitinkanti gavėjo charakterį ar svajones. Išvakarėse kiaušinius dažome natūraliais dažais, vašku arba svogūnų lukštais, tik jokiu būdu ne lipdukais, nes jie atrodo labai dirbtinai. Šv. Velykų naktį einame į bažnyčią. 
4. Buvo labai gražus pavasaris, švietė saulė, mes su šeima visą dieną praleidome lauke, prisiskynėme žibučių, vėliau aplankėme mano mirusio šunelio kapą…
5. Yra tokia legenda, kad kažkada viename kaime višta per šv. Velykas padėjo kiaušinį raudonais taškučiais.  

Ieva (11 metų)
1. Kaune pas močiutę.
2. Kiškis, nes jis straksi, šokinėja, yra judrus ir linksmas gyvūnėlis. Man jis primena pavasarį. 
3. Mano močiutė yra didžioji šv. Velykų organizatorė. Ji gamina šventinius patiekalus, vadovauja dažant kiaušinius, o ryte išslapsto juos po visus namus. Tuomet visi šeimos nariai ieško savo kiaušinių, o kai suranda, prasideda smagiausia dalis –
ridenimo varžybos. Kai buvau visai mažytė, tikėjau, kad maži varliukai ir zuikučiai atneša geriems vaikams šokoladinių kiaušinių ir palieka prie lovos. 
4. Kai gimė mano sesutė. Tuomet turėjome dvigubą šventę.
5. Kiaušinis – gyvybės simbolis, o ornamentai reiškia, kad viskas atgimsta, pasidaro spalvota ir gyva. 

Ringailė (11 metų)
1. Pas gimines Panevėžyje.
2. Kiaušinis.
3. Mes su šeima dažome kiaušinius, tada sudedame juos į pintinėlę ir važiuojame pas draugus. Ten valgome, ridename margučius, šokame…
4. Kartą, kai buvau maža, per Velykas su mama buvome mugėje. Turėjau tokį labai gražų raudoną paltuką ir nepagalvojusi įsidėjau nevirtus dažytus kiaušinius į kišenes. Kai parėjome namo, mama įkišo ranką į paltuko kišenę ištraukti kiaušinių, o ten – šlapia… 
5. Mes, lietuviai, turime savomis tradicijomis išsiskirti iš kitų šalių, dėl to dažome kiaušinius. 

Raminta (16 metų)
2. Man Velykų simbolis yra daina, nes mano šeima labai daininga ir viena mūsų tradicijų – per Velykas visiems kartu dainuoti šventines dainas, giesmes.
3. Visa mūsų šeima ir giminės dieną prieš Velykas susirenka kaime. Velykų rytą valgome šventinius pusryčius: visi išsirenka po margutį, apžiūri, ar nesuskilęs, ir susidaužia smailiaisiais galais. Tas, kurio margutis nesudūžta, pagal mūsų papročius bus sveikas ir ilgiausiai iš visų gyvens. Tiesa, mūsų šeimos nariai išmano kai kurias subtilybes: mažas kiaušinis stipresnis už didelį, šviesiau nusidažęs stipresnis už tamsiau nusidažiusį, o pabarškinus kiaušinį į dantis, stipraus garsas aukštesnis, skambesnis, o silpno – žemesnis, duslesnis. Po pusryčių visi keliaujame į lauką, kur ridename margučius loveliu, kabiname sūpuokles. Pastaroji pramoga skirta jaunimui – išsiūbuoti orą, kad viskas gamtoje augtų, stiebtųsi ir sužaliuotų. Tačiau kartais ir suaugusieji neatsispiria pasisupti, mat yra toks paprotys: kas per Velykas supasi, tas bus greitas ir vikrus.
4. Jos įvyko vaikystėje. Mes su pussesere buvome išradingos ir per šventes rengdavome koncertus, organizuodavome įvairius žaidimus, konkursus, vaidinimus. Negalėčiau išskirti jokių Velykų kaip įsimintiniausių, nes, manau, kiekvienos savaip nepakartojamos ir nuostabios. Juk taip smagu, kai susiburia visi giminaičiai ir puoselėja šeimos tradicijas…

Ugnė (15 metų) 
1. Švenčiame visuomet su šeima. Namuose arba pas močiutę Alytuje. 
2. Šv. Velykos man asocijuojasi su ankstyvu saulėtu pavasario rytmečiu. Šviesa tokia ryški, kad net verčia prisimerkti. Šilti spinduliai bėgioja mano veidu. Pagaliau pajuntu – pavasaris jau čia.
3. Žinoma, kiaušinių marginimas yra neatsiejama mūsų šeimos tradicija. Tik mes nenaudojame jokių sintetinių dažų, tik natūralias medžiagas: vašką, svogūnų lukštus, įvairius augalėlius. Dar šv. Velykų rytą einame suptis prie upės. Mūsų protėviai sakydavo, kad kuo aukščiau įsisupsi, tuo aukštesni javai augs ir gausesnį derlių duos. 
4. Visos Velykos man būna ramios, gražios ir jaukios, be jokių išskirtinių įvykių. Šeimoje juntamas nuostabus bendrumo jausmas, be kurio neįsivaizduoju šios šventės. 
5. Senovėje lietuviai manė, kad kiaušiniai turi magiškos galios. Pavyzdžiui, saulutes skutinėjo tikėdamiesi, kad ateinantys metai bus saulėti. Raudonai dažyti margučiai simbolizavo gyvybę, žaliai – atgimstančią augmeniją, juodai – žemę ir panašiai. Šios tradicijos išliko iki šių laikų.  

Urtė (11 metų)
1. Pas močiutę Šiauliuose.
2. Kiaušinis.
3. Su visa šeima važiuojame pas tetą į sodo namelį, kuriame yra milžiniškas kambarys, skirtas šv. Velykų šventei. Mano senelis yra savo rankomis padaręs ąžuolinį lovelį, kuriuo ridename kiaušinius. Labai gera taip leisti laiką su šeima.
4. Kasmet panašios.
5. Kiaušinių spalvingumas reiškia atėjusį pavasarį, kai viskas atgimsta, sužaliuoja, pražysta įvairiausiomis spalvomis.

Giedrė (16 metų)
2. Pats Velykų stebuklas simbolizuoja nepaprastą Jėzaus auką ir didžiulę Dievo meilę. Taip pat neatsiejama šios šventės dalis yra buvimas su šeima, margučių ridenimas ir prasidedantis pavasaris.
3. Šeštadienio vakarą dažome kiaušinius, sekmadienį ridename. Velykų rytą su broliu visada ieškome dovanų margučių pintinėje, o vakare surengiame koncertą tėvams.
4. Kartą labai anksti atšilo ir su šeima surengėme iškylą parke. Aš savo triušiukui užrišau kaspiną ir paleidau jį ganytis ant pievelės.

Rašė ir fotografavo Austėja Skaistė Budrevičiūtė ir Urtė Gaidamavičiūtė