(vertino 35, vidurkis: 4.54 iš 5)
 Loading ...
Vos tik pamatau knygelę apie skruzdėles ir skruzdėlytes − tuoj čiumpu vartyti. Juk įdomu, ką rašytojai pasakininkai apie mus, vabalėlius, sukuria. Teisybė ar truputį pameluota… Štai ir dabar naują turiu: apie skruzdėlytes. Ši knygelė, tiesa, labiau tiks jaunesniems jūsų broliukams ar sesutėms, kurie ką tik skaityti išmoko ir dar nemėgsta nei ilgų tekstų, nei painių istorijų.

Knygelėje pasakojama apie šimtametę Šimonių girią ir jos gyventojus. Yra ten tokia gegutė Laimutė, kuri ant skarotos eglės tupėdama viską mato. Gal netgi ateitį, kur nors ant debesies kraštelio saulės spinduliu užrašytą. Taigi ir kukuoja, uogautojų ir grybautojų metus skaičiuodama. Dažnai atspėja, o kartais ir ne. Nebūtina mums viskuo tikėti.

Tad štai kartą ta gegutė Laimutė besidairydama po savo girią ištroško, nusileido prie šaltinėlio gaivaus vandens atsigerti ir čia tris skruzdėlytes pamatė. Jos į skruzdėlyną vilko didžiulį didžiulį spyglį…

Pakraipė galvą gegutė Laimutė ir nutarė gerą patarimą skruzdėlytėms duoti: taigi ant užlipusios kur kas greičiau ir lengviau skruzdėlyną pasiektų.

Na ir ką manote? Ar visada galima klausyti patarimų? Net jeigu juos duoda gegutė, kuri turbūt nuo eglės viršūnės daugiau pasaulio mačiusi. Net jei primena, kad vandeny reikia elgtis atsargiai ir neišdykauti.

Nuo čia ir prasidėjo didysis trijų skruzdėlyčių − Birutės, Onutės ir Magdutės nuotykis. Skruzdėlyną jos, tiesa, pasiekė, bet kiek baimės patyrė!.. Apie tai ir knygelę buvo verta rašyti. O aš pasinaudosiu proga ir duosiu vieną tikrai gerą patarimą jums: pasiūlykit ją savo jaunesniems broliukams ir sesutėms − kol jie stengsis patys raideles į sakinius sudėlioti, kad sužinotų, kuo skruzdėlytėms jų žygis pasibaigė, jūs galėsite valandėlę ramiai pažaisti ar storesnes ir įdomesnes knygas apie drąsius keliautojus arba bebaimius jūrų piratus skaityti.

Vytautas V. Landsbergis „Skruzdėlytė Birutė“, Vilnius: Vaga, 2007