Kai rytais, skubėdama į mokyklėlę, praskrendu pro „Kepuvos“ bandelių kepyklą, nosį taip ir glosto gardūs dar šiltų pyragėlių, sausainiukų ir bandelių kvapsniai. Vanilė, cinamonas, tirpintas sviestas, šiltas šokoladas… Na, kuris iš jūsų nemėgsta kartkartėmis paskanauti mielo, švelnaus, ką tik iškepto pyragiuko? Jis toks dailutis – tarsi suvenyras. Mėgstu ir aš. Tik ne visada pavyksta tokius iškepti… Tai susisuka it pikta pantis, tai būna kietas lyg titnagas, per saldus ar beskonis. Kepti pyragus – tikras menas. Ne veltui po gardžių pietų karaliaus rūmuose didikai pakviesdavo rūmų virėją ir jam nusilenkdavo…

„Tobulas pyragas – tai meno ir mokslo kūrinys, – patvirtino „Kepuvos“ gamybos vedėja Danutė, kai šnektelėjome kepykloje tarp tykiai ūžiančių ir šlamančių kepimo, tešlos maišymo ir brandinimo mašinų. – To reikia ilgai mokytis ir, be abejo, dar turėti konditerio talentą“.

O kas tasai „konditerio talentas“?
Konditeris – tai gardžių ir sveikų skanėstų specialistas. O talentą turi tas, kuris kepa tokius kepinėlius, kad jų pavalgę visi pasijunta linksmesni ir geresni. Talentingas konditeris nesibaimina išbandyti dar nežinomų valgių receptus, pats sukuria naujų. Jei tau smagu iškepti tėčiui ar sesutei kokį įdomų pyragą, draugus pavaišinti savais sausainiukais – turi konditerio talentą.

Tai jūs visus ir vaišindavote nuo mažumės?
Taip. Mano močiutė puikiai kepė pyragus. Su medumi ir varške, obuoliais, uogiene, kopūstais… Aš jai talkindavau, vaišindavau bičiulius. Buvau baisi smaližė! Slapta išlaižydavau visas uogienes, aptikdavau pyragėlius ir saldumynus, kad ir kur juos paslėptų. Tyrinėjau kulinarijos – maisto gaminimo – knygas. Troškau sužinoti visas kulinarijos meno paslaptis!

Ar sužinojote?
Jų tiek daug, kad viso gyvenimo neužtektų. Tačiau kai baigiau mokyklą ir nutariau technikume mokytis technologo-konditerio specialybės, man buvo atskleista visų svarbiausioji skanumynų paslaptis…

Kokia?! Pasakykite ir man!
Vienas dėstytojas mums sakė: „Žiūrėkit, trys žmonės pagal tą patį receptą sutepa tortą. Dviejų tortai kaip tortai, nieko ypatinga, o vieno – neregėtai gardus. Atspėkite – kodėl? Ką jis įdėjo į tortą? Tai ir yra gardumo paslaptis“.

Na, ir ką?! (Net karštis išpylė… Ak, kaip norėčiau, kad ir mano tortai būtų visų skaniausi!)
Ogi – meilę. Dėstytojas mums paaiškino: „Jei gaminsite be meilės, atmestinai – nebus gardu. Valgį gaminkite rūpestingai, džiaugsmingai, švariai. Dailiai jį papuoškite. Kad užkandus akyse prašviesėtų! Atminkite, gero ir gražaus torto žmogus niekada nepamiršta. Mylėkite ir gerbkite tuos, kuriems gaminate. Ir būsite puikūs kulinarai“.

Tai kepėjai ir virėjai turi būti geri žmonės?
Žinoma. Ir labai apsišvietę – reikia išmanyti užsienio kalbas, chemiją, piešimą ir puošybą. Net mašinų technologiją, nes šiuolaikinėse kepyklose viskas gaminama mašinomis. Kepėjai turi būti švarūs, rūpestingi, atkaklūs ir darbštūs. Darbas kepykloje – nelengvas… Reikia keltis 4 valandą ryto, kad 8 valandą jau galėtume žmones pavaišinti pusryčiais – arbata su karšta, kvapnia, šokoladu aplieta bandele.

Man irgi patinka tie, kurie puikiai gamina…
Į mūsų kepyklą šviežių bandelių viena močiutė ateina net iš kito Vilniaus rajono. O vaikai dažnai prašo mamų: „Nupirk man šiltų ledų, būsiu geras…“ Tie šilti ledai – tai mūsų „Kepuvos“ vamzdeliai su kremu. Smagu, kai visi mėgsta mūsų skanumynus. Štai Norvegijoje net gavome prizą už geriausią tortą „Rudens gėrybės“. Jis pripažintas ir gražiausiu. Išdabinome jį ežiukais – meduoliukais, cukriniais klevo lapais ir šokoladiniais kankorėžiais.

Turbūt namie pailsite nuo darbo?
Kur ten! Sūnūs nuolat prašo: „Mama, iškepk, mama, padaryk“. Vienintelis iš namiškių mano kepinių nevalgo Siamo katinas vokišku vardu Knobis – Česnakas. Jis labiau mėgsta pieną.

Keistuolis! Aš ir „Bitutės“ skaitytojai – ne katinai. Taigi pasakykite, kaip greitai paruošti kokį gardumyną.
Yra toks tortas „Tinginėlis“. Jis gaminamas, kai netikėtai užgriūna svečiai. Susmulkinkite pakelį sausainių, užpilkite kondensuotu pienu. Įberkite šaukštelį kakavos, šaukštelį cukraus, įpilkite pusę pakelio tirpdyto sviesto. Išmaišykite, supilkite į formelę ir įkiškite į šaldytuvą. Po 20 minučių „Tinginėlis“ gatavas! Linkiu jį gaminti su meile.

Ko dar palinkėtumėte?
Tiems, kurie be saiko valgo saldumynus, linkiu prisiminti Drakoniuką iš animacinio filmo. Jis taip mėgo šokoladą, kad, patekęs į šokolado fabriką, apsirijo ir vos nenuskendo šokolado katile. Taigi – nebūkite drakoniukai, gardumynais džiaukitės saikingai. Palikite jų draugams, tėveliams. Tortas visada skanesnis, kai valgomas kartu su visais!