Peliuko vainikas
2009 m. birželio 1 d.
Namie per tvanku,
Nesisėdi Peliukui,
Kol oras gražus,
Paėjės gabaliuką.

Namie per tvanku,
Nesisėdi Peliukui,
Kol oras gražus,
Paėjės gabaliuką.
Atėjo pavasaris –
Šilta, šviesu.
Tad reikia jau tvarką
Daryti visur.
Voratinklius gaudyt,
Valyti kampus
(Tik voras kaip visad
Supykęs jau bus),
Pro langą išlindęs
Peliukas pagavo
Penkiolika snaigių
Ir jų paragavo.
Kokia graži naktis, šalta,
Ir žvaigždės štai visai greta –
Į jas žiūrėtum ir žiūrėtum,
Kad dar pasiekti jas galėtum!..
Kokia graži naktis, šalta,
Ir žvaigždės štai visai greta –
Į jas žiūrėtum ir žiūrėtum,
Kad dar pasiekti jas galėtum!..
Taigi, Peliukas iškeliavo –
Pirmyn per pievas ir miškus.
Maloniai šildė jį saulutė
Ir giedras džiugino dangus.
Apsėdo Peliuką mintis apie dangų,
Kuris matės žydras tiesiog jam pro langą.
Jis siuvo ir kirpo, klijavo ir rišo, –
Ir taip visą dieną – net valgyt pamiršo.
Peliukas pusryčiaut nebaigęs,
užklojo laikraščiu arbatą,
nes tokio nuostabaus dalyko
gyvenime nebuvo matęs.
Ech, ir dirbo tą dieną Peliukas –
Išrovė pernykščias žoles,
Dar akmenis rinko iš daržo,
Pjovė medžių sausas šakeles.
Kaip aptingau, sustorėjau
Ilgu šiuo žiemos metu,
Jei miške sutikčiau lapę,
Susilaukčiau daug bėdų.
Reik tuojau pradėti mankštą,
Jau žinau, ką reik daryt –
Visą dieną neprisėsiu,
Šitaip bus ir ryt, poryt.
Daugiau straipsnių ieškokite archyve.
