Naujienos

Istorija apie tris kačiukus

Gruodžio 8-ąją prasidėjo Šventieji Gailestingumo metai, kurie truks iki 2016 metų lapkričio 20 dienos. Kodėl taip svarbu nepamiršti gailesčio ir atjautos silpnesniems, nuskriaustiems, nusivylusiems? Ogi todėl, kad gailestis gelbsti. Kartais net gyvenimus. Taip, kaip Vilniuje gyvenanti Darijos ir Agatos Slivko šeima išgelbėjo trijų kačiukų gyvybes.
 
Rudeniniai verksmai po balkonu
 
Pirmokė Darija ir jos ketverių metų sesutė Agata namie augino katiną Kašarą. Gimus Darijai, tėveliai internete rado skelbimą, kad žmonės dovanoja gimusius kačiukus, ir vieną jų pasiėmė. Taigi Kašaras ir Darija yra vienmečiai, kartu augo, žaidė ir apsibraižydavo, ne paslaptis. Gimus Agatai, katinas sušvelnėjo, pasidarė nebe toks peštukas.
 
Taigi šeima jau turėjo augintinį ir daugiau gyvūnėlių laikyti neplanavo, bet vieną rudens vakarą pasigirdo gailus kniaukimas po balkonu. Jauna kiemo katytė, dar neseniai pati žaidusi kaip vaikas, atsivedė pirmąją savo vadą. Paprastai artėjant žiemai katės vaikų neveda, tad gimusiems kačiukams buvo šalta. O nepatyrusi mama tai išeidavo, tai vėl sugrįždavo pas savo vaikus. Kartais su jais žaisdavo kaip su draugais, užuot glaudusi prie savęs, kaip turėtų elgtis mama. Kačiukai kniaukė be perstojo. Katė net neturėjo jokio lizdo – kačiukai gimė tiesiog po balkonu ir akli nuropodavo į žolynus.
 
Kai gailus verksmas nesiliovė kelintą parą, Darijos ir Agatos mama Giedrė nutarė kačiukams įrengti namučius – atnešė šiltais skudurais išklotą dėžutę. Tačiau kitą dieną dėžėje rado gulintį kitą kiemo katiną, o sušalę mažyliai toliau gulėjo ant žemės. Mama katė nebesirodė.
 
Kačiukai parkeliauja į namus
 
Palikti alkanų mažylių sušalti ir mirti iš bado tiesiog neleido širdis. Šeima parsinešė kačiukus į namus pamaitinti. Buvo girdėję, kad jauniklių negalima liesti rankomis, kad katė neužuostų svetimo kvapo, todėl kačiukus ėmė su pirštinėmis. Mažyliai iš pradžių nemokėjo gerti iš buteliuko, bet truputį pavalgė – vienas daugiau, kitas mažiau, išsipūtė pilvukai. Veterinarijos vaistinėje mama nupirko specialaus mišinuko kačiukams. Pamaitintus kačiukus vėl nunešė į dėžutę po balkonu, bet katė nebesirodė. Mažyliai kniaukė toliau, jie net nebuvo praakę, bet iš akyčių tarsi upeliukai tekėjo ašaros. Trys broliukai gimė skirtingų spalvų – baltas, rainas ir raudonas.
 
„Tik parsinešę namo supratome, kokį rūpestį gavome, bet juk gyvų padarėlių nepaliksi mirti. Kačiukus, kaip kūdikius, reikėjo maitinti iš buteliuko ir dieną, ir naktį. Aš keldavausi naktį du kartus, o dieną juos pamaitindavo namuose dirbantis mūsų tėtis. Manėme, kad gavę maisto kačiukai greitai atsigaus, bet jie ėjo vis silpnyn. Neliko nieko kito, tik susidėti visus tris į krepšį ir nešti į veterinarijos kliniką. Veterinaras apžiūrėjo mūsų globotinius, pasakė, kad tai visi berniukai, ir jie labai serga. Savaitę nešiojome leisti antibiotikų ir vitaminų, kitaip mažyliai nebūtų išgyvenę“, – pasakoja mama Giedrė.
 
Gyvendami virtuvėje, dėžėmis atitvertame kampelyje, kačiukai išsveiko, praako ir ėmė išdykauti. Žmonėms vėl teko atlikti mamos katės pareigą – išmokyti kačiukus „daryti į dėžutę“. Pamatę, kad pasisioję kačiukai kasa kojytėmis grindis tarsi žemę, jie nupirko smėlio dėžutę ir rankomis laikė letenėles, kad kačiukai išmoktų kasti.
 
Taigi visą rudenį Slivko namuose gyveno keturi katinai. Senbuvį Kašarą tai labai sukrėtė – jis net susirgo, pakilo temperatūra, teko ir jį nešti pas gydytoją. Veterinaras pasakė, kad senajam katinui depresija...
 
Kai kačiukai paaugo, šeima ėmė ieškoti naujų globėjų. Šįsyk jie įdėjo skelbimą į internetą, kad dovanoja kačiukus. Pirmajam šeimininkai atsirado po savaitės, antrajam – dar po keleto dienų. Darija ir Agata juos išlydėjo su gailesčiu, bet suprato, kad keturių augintinių namuose tikrai per daug. Juk maži kačiukai tokie išdykę – lipa, braižosi, karstosi. Trečiasis broliukas vis dar laukia šeimininko, kuris netrukus gali atsirasti – norą pasiimti auginti kačiuką pareiškė viena giminaitė.
 
Darija ir Agata pamatė, kad pasiimdamas globoti gyvūnėlį gauni ne vien žaidimų draugą. Gyvūnėliai, kaip ir žmonės, nori meilės, šilumos, saugumo, jie kartais serga ir net verkia tikromis ašaromis...
 
Šią istoriją apie tris pamestus kačiukus norėtųsi baigti laimingai. Pamačiusi, kad mažyliai silpni ir atšalus orams greičiausiai neišgyvens, katė juos paliko likimo valiai. Sakoma, gamtoje išlieka tik stipriausi. Tačiau žmogus taip elgtis negali. Juk nepaliekame likimo valiai artimųjų, jei jie suserga ar pasensta. Žmogus gyvena ne pagal „džiunglių įstatymus“, o pagal širdies gailestingumą. Tai yra mūsų stiprybė.
 
Rašė Ginta Liaugminienė
 


Prenumeruok
Užsiprenumeruok – ir „Bitutė“ atskris tiesiai į tavo namus!
Prenumeratą  įsigyti galite išties paprastai – internetu arba nuėję į bet kurį Lietuvos pašto skyrių. O subūrusiems prenumeratorių komandą, dar pritaikysime ir nuolaidą!

Plačiau
Kontaktai

VšĮ Bitutės žurnalas"
Adresas: Pilies g. 8
LT-01123 Vilnius

Redakcija
Viršupio g. 5
LT-01215 Vilnius
Mob. tel. 8 615 37708
El. p. redakcija@bitute.lt

Naujienos
informacija ruošiama
Mūsų draugai
Naudinga

Kaip prenumeruoti?