Kūrybos korys

Vieną dieną
Palei kelią
Pamačiau šuniuką mažą.
Jo ausytės ir kailiukas
Buvo juodas lyg angliukas. Skaitykite toliau »

Vieną kartą sumąsčiau
Ir į mišką nuėjau.
Kai tik ten asiradau –
Tuoj į medį įlipau. Skaitykite toliau »

Aviganiukė miega su mama,
Laukia mašinos jinai pilkos.
Atvažiuos draugė jos gera –
Kartu žais, ilgai bėgios. Skaitykite toliau »

Myliu aš katytę rainą,
Laukiu Murkos, kol pareina,
Ir apkabinu stipriai,
Priglaudžiu ir klausiu:
– Kur, išdykėle, buvai? Skaitykite toliau »

Kai vaikštai vienas tarp drugių,
Aplinkui viskas taip gražu!
Kai vienas nutūpė ant delno,
Tu jį paglostei švelniai, švelniai… Skaitykite toliau »

Jis švelniai priglunda,
Jaučiu jo spurdančią širdį,
Jis mane išklauso,
Jis visad mane girdi. Skaitykite toliau »

Turiu kalytę mažą,
Gražus jos vardas – LARA,
Meili ji man labai –
Pavydi net draugai: Skaitykite toliau »

Lig sutemų, lyg tyliai snaudė,
Paskui pribėgo – pasiimk mane
Ir niekur nieko nenutiko,
Kol prisiglaudęs jaukiai mąstė glėbyje. Skaitykite toliau »

Važiuoju į kaimą kartu su tėčiu.
Tenai susitiksiu su savo draugu. Skaitykite toliau »

Katytė, vardu Pukytė, –
Mūsų linksma mergytė.
Ji mėgsta lakti pieną
Ir žaisti visą dieną. Skaitykite toliau »