Mano katinėlis (konkursas „Žmogaus ir gyvūno draugystė“)

Kas rytą mane žadina mama,
Tačiau ne tik ji – bet ir mano katinėlis,
Jis stengiasi nučiupti man už kojos,
Tad šoku sparčiai aš iš lovos.

Kartu mes valomės dantis:
Jis žiūri į mane nuo kilimėlio.
Prie stalo uosto mano sumuštinį –
– Ne, nepatinka – einu prie savo dubenėlių.

Palydi pro duris ir lieka vienas –
Tėveliams darbas, o man mokykla…
Kai tik grįžtu – mane jis pasitinka
Prie durų miaukdamas „Sveika“.

– Pienelio noriu, noriu ir mėsytės,
Na, tos, kur dubenėlyje, šaldytuve.
– Ach, ačiū, o dabar numigsiu –
Dienelė buvo man ilga…

– Sėdėjau liūdnas ant palangės,
Stebėjau paukščius ir šunis,
Nusiprausiau aš kairę letenėlę,
Paskui nusnūdau valandėlę…

Jau temsta, vakaras už lango,
Namuose tėtis ir mama,
Nubudęs mano katinukas
Tarytum klausia – kur dešra?

– Manęs juk niekas nemaitino,
Nėra mėsytės? Tai ne aš!!!
Tos didelės ir žalios akys
Meluot negali, argi ne?

Vėl gauna jis maistelio ir pienuko,
Ir vėl laimingas dairos, kur nusnaust?
Ateina pas mane ir kiša šlapią nosį:
– Labanakt… iki ryto, miau…

Elija Vičkačkaitė iš Vilniaus, 9 metai

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (vertino 105, vidurkis: 4.27 iš 5)
Loading ... Loading ...

Komentarai

Palikite komentarą

(Įveskite raides ir skaičius, kuriuos matote paveikslėlyje)


 

 

 

 
Boružės receptai
 
Tavo augitinis
 
Tavo augitinis
 

 

Klausimų archyvas
Apie mus | Prenumerata | Reklama | Mūsų draugai | Archyvas | RSS
Kelionės po LietuvąŽurnalisto Piškaus kelionės
psichologės Kristinos
Rask žodžiusĮrašyk raides
BitutėBoružė SeptyntaškėDj VorasJonvabalis ŽybsisKolorado vabalasPeliukasSkruzdėlytė GreitutėVabalas ElniaragisŽiogas Olimpas