Laukinis draugas (konkursas „Žmogaus ir gyvūno draugystė“)

Vieną kartą sumąsčiau
Ir į mišką nuėjau.
Kai tik ten asiradau –
Tuoj į medį įlipau.

O iš ten tiek daug matyti,
Visos gėlės ir žolytės.
Pamačiau iš ten stirniuką –
Tokį gražų ir mažiuką.

Išlipau tuoj pat iš medžio
Ir nubėgau ten, kur lakstė
Tas laukinis gyvūnėlis,
Tas, kuris toksai pašėlęs.

Aš lėtai prie jo ėjau,
Ir rankutę jam tiesiau.
Vos jisai mane pamatė,
Pabendrauti užsimanė.

Jis atbėgo prie manęs,
Glaustėsi apie rankas.
Ir mes tapome draugais,
Niekad neišskiriamais.

Erika Užumedskytė, 6 kl.,
Padievyčio pagr. mokykla, Šilalės r.

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (vertino 14, vidurkis: 4.43 iš 5)
Loading ... Loading ...

Komentarai

Palikite komentarą

(Įveskite raides ir skaičius, kuriuos matote paveikslėlyje)


 

 

 

 
Boružės receptai
 
Tavo augitinis
 
Tavo augitinis
 

 

Klausimų archyvas
Apie mus | Prenumerata | Reklama | Mūsų draugai | Archyvas | RSS
Kelionės po LietuvąŽurnalisto Piškaus kelionės
psichologės Kristinos
Rask žodžiusĮrašyk raides
BitutėBoružė SeptyntaškėDj VorasJonvabalis ŽybsisKolorado vabalasPeliukasSkruzdėlytė GreitutėVabalas ElniaragisŽiogas Olimpas