Draugai amžinai (konkursas „Žmogaus ir gyvūno draugystė“)

Senovėj buvo toks žmogus,
Be galo jis mylėjo gyvūnus.
Jis saugojo padarėlius
Kol vieną dieną, netikėtai…
Žmogus tik plumpt – nelaimėj sėdi.
Gyvūnai puolė jam padėt –
Jie traukė, stūmė nelaimingą,
Bet – nieko.
Netrukus jautis atbildėjo,
Tik stumt žmogėną, stumt žmogėną.
Išlipo vargšas iš bėdos,
Nežino, kaip atsidėkot!
Po metų, gal net po dvejų
Jautelis uodegą užgavo,
Žmogėnas strykt prie jaučio –
Ir jau neskauda uodegos!
Taip žmogus atsidėkojo –
Dabar jie amžini draugai!

Monika Kyliotaitytė, 9 m., iš Kauno

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (vertino 17, vidurkis: 2.47 iš 5)
Loading ... Loading ...

Komentarai

Palikite komentarą

(Įveskite raides ir skaičius, kuriuos matote paveikslėlyje)


 

 

 

 
Boružės receptai
 
Tavo augitinis
 
Tavo augitinis
 

 

Klausimų archyvas
Apie mus | Prenumerata | Reklama | Mūsų draugai | Archyvas | RSS
Kelionės po LietuvąŽurnalisto Piškaus kelionės
psichologės Kristinos
Rask žodžiusĮrašyk raides
BitutėBoružė SeptyntaškėDj VorasJonvabalis ŽybsisKolorado vabalasPeliukasSkruzdėlytė GreitutėVabalas ElniaragisŽiogas Olimpas