Myliu aš katytę rainą,
Laukiu Murkos, kol pareina,
Ir apkabinu stipriai,
Priglaudžiu ir klausiu:
– Kur, išdykėle, buvai?

Myliu ir šuniuką Dipsį.
Žiūriu, kaip jis kaulą knipsi.
Žaidžiame su juo linksmai,
Skamba net visi namai.

Myliu aš papūgėles.
Jos panašios į gėles.
Rytą, vos tiktai prabudę,
Sako man:
– Kelkis ir tu, drauguže.

Myliu ir žiurkėnus du,
Neišskirdama abu.
Vienas pilkas, kitas – baltas.
Ir žinok, kuris dėl netvarkos man kaltas…

Myliu aš žvėriukus visus
Ir paukštelius įvairius.
Gražią gamtą žmogus turi,
Todėl linkiu: tegul ją prižiūri.

Meilė, žmogus, paukštis ir gyvūnas –
Štai pasaulio prasmingumas!

Aistė Aksamatauskaitė iš Tytuvėnų, Kelmės r.

(vertino 7, vidurkis: 4.14 iš 5)

 Loading ...