Visų vaikų draugas kunigas Antanas Saulaitis iš užatlantės, kur prieš porą metų išvyko pas emigravusius lietuvius, atsako į jūsų klausimus, kurie kyla mokantis tikėjimo tiesų, suvokiant pasaulį, kas yra Dievas, koks jis, kokia kalba kalbėjo Jėzus ir t. t.
Klauskite ir jūs! Laiškų laukiame adresu svetaine@bitute.lt (nurodykite: Klausimas kunigui).

—————————————————————————————– 

Dievas moko, kad reikia mylėti visus žmones, bet jeigu vienas žmogus mane labai nervina, tai kaip aš jį galiu mylėti?

– klausia Monika iš Klaipėdos

Maniau, kad tik mane kai kurie žmonės nervina. Pasirodo, kad ir tave, Monika. Gal aš ką nervinu, nežinau. Man atrodo, kad Jėzui vis turėjo užkliūti jo bičiulis Petras. O paskui Jėzus jo klausė, ar Jį myli. Petras triskart atsakė, kad myli. Galime nejausti meilės kaip šeimos nariams ar draugėms. Tačiau stengiamės ir įkyrius, nuobodžius žmones gerbti ir vertinti. Atsimename, kad kiekvieną žmogų Dievas myli, net mane, kurio nosis kreiva.

—————————————————————————————–

Kodėl Dievas taip visus myli, bet žmonėms taip neatrodo?

– klausia Petras, 12 m., iš Kaišiadorių

Labai geras, kasdienis klausimas, Petrai. Kas nors turi žmonėms pasakyti, kad Dievas juos myli. Lengviau tikėti, kai žmogus žmogų gerbia, brangina ir myli. Kartais žmonės netiki, kad Dievas maldų išklauso. Vienoje stovykloje mums reikėjo saulėtos dienos. O buvo sausra, ir visi aplinkiniai ūkininkai meldė lietaus. Spėk, ką? Mūsų maldų neišklausė. Kaip vaikas vis pasitikrina, ar mama ir tėtė jį saugo, taip ir suaugę žmonės vis tikrina, ar Dievas tikrai besąlygiškai myli. Jie išvis užmiršo, kad čia esame Dievo dėka. Dievas bando į kiekvieno žmogaus širdį prabilti.

—————————————————————————————–

Kodėl jūs tapote kunigu?

– klausia Greta, 2008 m. rugsėjis

Nelengva atsakyti. Iš žmogaus pusės – maniau, kad geriausiai žmonėms galėsiu padėti būdamas jėzuitu (Jėzaus Draugijos vienuolijos nariu) ir kunigu. Nuo paauglystės galvoju, kad daugumai žmonių reikia tik truputį pagalbos, kad gyventų išmintingai, ištvermingai ir meilingai. Kartais tik reikia padrąsinti, išklausyti, su kitais supažindinti, suburti, o žmonės, Dievo padedami, suranda savo gyvenimo kelią. Iš Dievo pusės žiūrėdamas, Greta, sakyčiau, kad Dievas giliai širdyje pašaukė į jėzuito ir kunigystės kelią.

—————————————————————————————–

Kartais man labai liūdna ir norisi melstis vietoje, kurioje negaliu, tada meldžiuosi mintyse. Ar Dievas mane išklauso?

– klausia Ugnė, 2008 m. rugsėjis

Pastebėjau, kad mobilusis telefonas ne visur veikia. Kartais reikia užlipti ant kalvos ar net į medį arba laukti, kol priartėsi prie kelio ar miesto. O Dievas visur žmogaus širdį ir sąžinę suranda. Gražu melstis bažnyčioje ar namie prie kryželio, prie koplytėlės ar statulos. Daug žmonių turi mėgstamą vietą melstis – viename miškelyje buvau suradęs pušyno aikštelę su patogiu kelmu atsisėsti. Ten būdavo lengviausia nurimti. Ugne, galima įvairiose vietose ir visokiausiais būdais melstis, Dievui dėkoti, Dievą garbinti ir prašyti.

—————————————————————————————–

Kaip reikia namuose melstis: ar stovint, ar sėdint, ar dar kaip kitaip? Aš ryte ir vakare meldžiuosi klūpėdama ant kelių, o draugė sako, kad reikia tik stovint…

– klausia Kamilė, 2008 m. rugsėjis

Kartą skautų stovykloje mažas berniukas ruošėsi miegoti didelėje palapinėje su kitais skautukais. Mačiau, kad jam neramu. Pasirodo, kiti į miegmaišius sulindo greitai kaip šeškiukai, o šis jaunas skautas namie pripratęs melstis atsiklaupęs prie lovos. Tai kartu su juo atsiklaupiau, kad jam būtų jaukiau. Žmonės meldžiasi, kaip jiems patogu, Kamile, net vaikščiodami ar atsigulę. Pirmieji krikščionys visada melsdavosi atsistoję, nes mes esame Prisikėlimo žmonės. Vėliau pradėjo klauptis. Dievas žiūri į žmogaus širdį ir kaip žmogus gyvena ir artimą myli. 

—————————————————————————————–

Jeigu priėjai išpažinties, bet nuodėmė vis tiek neduoda ramybės, tai ką daryti?

– klausia Vitutė, 2008 m. balandis

Tavo klausimas, Vitute, galioja ir vaikams, ir suaugusiesiems. Vienas būdas širdelę nuraminti yra įtikėti vis labiau, kad Dievas visiškai atleido. Mes Mišiose ir litanijose kalbame: „Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes…“  Kai kaltės jausmas grįžta, prisimename, kad Dievas jau seniai atleido. Dabar mūsų eilė sau atleisti, kad suklydome. Ir pasimokyti, ko saugotis ar kaip kitaip elgtis ateityje.

—————————————————————————————–

Kodėl yra būtini krikšto  vardai?

– klausia Meda iš Išorų kaimo, 2008 m. balandis

Man daug lengviau atsiminti žmonių vardus negu jų asmens ar pašto kodus. Būtų keista mudviem susitikti ir sveikintis ne vardu, o „Labas, 12345“. Dievas mus pažįsta vardu, kuriuo mūsų šeimos ir draugai, draugės vadina. Tai mūsų krikšto vardas, Meda. Krikšto vardai gali būti Meda, Vaidas, Rasa, Kovas ir kt., kaip ir šventųjų vardai: Jonas, Margarita, Dovydas, Klara… Gražu turėti šventosios vardą, tačiau nebėra privaloma.

—————————————————————————————–

Įdomu, kada atsirado Mėnulis?

– klausia Karolis, 2008 m. kovas

Mėnulis tikrai seniai atsirado, nes jį atsimenu iš vaikystės. Kartą rudenį su skautų draugove iškylaudami paklydome. Per lietų ir debesis nesimatė žvaigždžių, negalėjome nustatyti, kur šiaurė. Staiga tarp debesėlių Mėnulis – ir kryptis namo aiški. Tai Dievui dėkojau už mėnulį, kaip šv. Pranciškus savo „Saulės giesmėje“: „Sese Saule, broli Mėnuli.“ Dievas ketvirtą sukūrimo dieną ir davė Saulę dienai valdyti, o Mėnulį – nakčiai. Pagal mokslininkus, Karoli, Mėnulis atsirado kartu su visa Saulės sistema ir planetomis, maždaug prieš 4 milijardus metų.

—————————————————————————————–

Aš tikiu Dievą, tačiau mama man neleidžia tikėti. Ką man daryti?

– klausia Gabija, 2008 m. kovas

Tavo mama, Gabija, primena mūsų šeimynėlę. Mūsų mama buvo alergiška braškėms, negalėdavo jų valgyti, nes baisiai išbertų. Bet ji mielai uogaudavo ar pirkdavo savo šeimai ir svečiams. Gali būti, kad Tavo mamai tikėjimas, bažnyčia ką nors skaudaus primena ar gąsdina, kaip žmonės išmoksta bijoti vorų, žalčių ar šikšnosparnių. O Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje viena mama pasakojo, kad niekas jos šeimoje nelankė bažnyčios ir nesimeldė. Guldydama pusketvirtų metų dukrelę žiūri, kad ši staiga pradeda melstis. „Mūsų šeimoje viskas pasikeitė – dabar mes kas vakarą visi kartu meldžiamės“, – pasakojo mergytės motina. Labai gražu, kad tikėjimą brangini. Būna taip gera, kai visa šeima sutaria dėl tikėjimo, kaip ir dėl kitų svarbių dalykų.

—————————————————————————————– 

Kiek Žemėje yra bažnyčių?

–  klausia Ieva Jankutė, www.bitute.lt

Kadangi raidę b rašai mažąja, tai klausi, kiek yra šventovių, maldos namų pasaulyje. Manau, kad kas nors žino, nes religijas tyrinėjančios įstaigos turi visus įmanomus žinynus (9 000) iš 239 šalių. Lietuvoje yra 674 katalikų bažnyčios ir 282 koplyčios. Savo bažnyčias turi kiti krikščionys – stačiatikiai, liuteronai, reformatai, baptistai, Tikėjimo žodis, Apaštalų bažnyčia ir kiti. Dar yra viena kita žydų sinagoga, kelios musulmonų mečetės. Kartais sunku visus maldos namus suskaičiuoti kokiame mieste. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra 22 198 katalikų šventovės. Jeigu klausi apie Bažnyčias – skirtingas tikybas ar religijas, Ieva, tai jau ilgesnė istorija.

—————————————————————————————– 

Man mama sako, kad penktadienį vaikams galima valgyti mėsą, bet aš irgi noriu pasninkauti. Kokius patiekalus galima valgyti?

–  klausia Inga iš Radviliškio

Labai gražu, kad nori pasninkauti, Inga. Tai visų religijų dalis. Pasninkas turi du tikslus: pigiau valgyti, kad turėtume kuo sušelpti stokojančius, ir mums patiems save prižiūrėti, kaip ir sudrausminti. Kai buvau vaikas, atsisakydavau saldainių. Geras pasninkas – sumažinti valandas prie televizoriaus ir daugiau skaityti, aplankyti ligonį ar senelį (dažniau negu paprastai), parašyti laiškelį užmirštam žmogui (pvz., tolimai giminei). Daug kas vietoj žuvies (brangi!) valgo makaronus su sūriu ar kokiu padažu.

—————————————————————————————– 

Ką bendro turi Kristaus Prisikėlimas – Velykos ir kiaušinių marginimas?

–  klausia Marius iš Kauno

Kristaus Prisikėlimo – Velykų – simbolių yra labai daug. Laukinio paukščio kiaušinis atrodo kaip dėmėtas akmenėlis, o viduje pilna gyvybės. Vištos, anties ar žąsies kiaušinį marginame kaip gyvybės ženklą. Drugelis bei varlytė – labai tradiciniai krikščioniški Prisikėlimo simboliai – jie persikeičia iš mažo kiaušinėlio į gražų gyvūnėlį. Arba aguonos galvytė – sudžiūvęs, negražus daiktas, o pilna sėklų labai gražiems žiedams ir mūsų pyragams. Kristus mus perkeičia, mums duoda naują gyvenimą, kaip gerai žinai, Mariau.

—————————————————————————————– 

Kaip atsirado Dievas, kas jį sukūrė?

–  klausia Laura, www.bitute.lt  

 Žmogui gali atrodyti, kad Dievas atsirado, kai žmonės Jį atrado. Europiečiai sužinojo apie Ameriką, kai Kristupas Kolumbas prieš 515 metų grįžo iš kelionės. Bet Amerika jau daug anksčiau gyvavo. Laura, Dievas visada buvo ir bus, tiksliau – Dievas visada yra, Jam viskas yra dabar (tai labai sunku įsivaizduoti). Mes tikėjimo išpažinime apie Dievo Sūnų Jėzų Kristų sakome: „Gimęs, bet ne sukurtas.“ 

—————————————————————————————– 

Ar jūs tikite, kad ir kitose planetose gali būti gyvybė?

– klausia Gabrielė iš Kauno

Visatoje milijardai galaktikų, žvaigždynų, jau atrasta ir tolimų planetų. Mokslininkai spėja, kad kur nors turėtų būti gyvybė. Prieš daugel metų net išsiuntė erdvėlaivį „Voyager“ su visomis kalbomis (taip pat ir lietuvių) įkalbėta juostele, žmonių piešinėliu ir kaip rasti Žemę. Aš jau dabar pažįstu žmonių, kurie man atrodo ne iš šio pasaulio.

—————————————————————————————– 

Kodėl Dievas sukūrė Šventąjį Raštą, maldas, bažnyčią ir kitus dalykus? Kuriuo metu jis visa tai sukūrė?

– klausia Vaidotas iš Prienų r.

Vaidotai, Dievas daug sukūrė per žmones. Mes esame Dievo kūrybos dalininkai, kai ką gražaus ir naudingo sugalvojame ir padarome. Dievas įkvėpė ypatingus žmones parašyti savo mintį Šventajame Rašte. Jėzus subūrė savo sekėjus į Bažnyčios bendruomenę ir išmokė, kaip melstis.

—————————————————————————————–

Ar tikrai, kai miršta žmogus – nukrenta žvaigždė?

                                                        – klausia Eglė iš Vilniaus, 9 metai

Daug žmonių mano, kad kiekvienam žmogui esama žvaigždės danguje, Egle, nes žvaigždžių tiek daug. Kai žmogus miršta, jo šviesa šioje žemėje užgęsta, ir jis šviečia kaip žvaigždė pas Dievą.

—————————————————————————————–

Kodėl kunigai dėvi tokius įdomius drabužius, panašius į sukneles?

                                                                   – klausia Linas iš Kauno

Linai, bažnyčioje kunigas dėvi tradicinius senoviškus drabužius prisiminti Jėzų. Įvairių tautų žmonės ypatingom progom vilki tautiniais drabužiais. „Sukneles“ nešiojo romėnai, dabar nešioja arabai ir kitų kultūrų vyrai. Istorijos ir geografijos paveikslėliuose matome įvairiausios aprangos.

—————————————————————————————–

Kodėl lakūnai, pakilę virš debesų, nemato Dievo?

                                                                                                      – Marius iš Kauno, 9 metai

Dievas yra nematomas, Mariau. Bet mes žinome, koks Dievas geras, iš Jėzaus. Jėzų žmonės matė, girdėjo ir mums papasakojo. Dievas būna ten, kur žmonės vienas kitą gerbia, myli ir padeda.

——————————————————————————————

Kai buvau kaime pas močiutę, vieni mano draugai sugalvojo iš kaimynų sodo pasivogti braškių ir paprašė manęs pabūti sargyboje. Ir aš buvau. Ar tai labai negerai? 
                                                                              – Jonas iš Šiaulių

Jonai, tau atsitiko lygiai kaip man, tik visai skirtingai. Kai su Kauno maldos grupelių stovyklautojais ėjome per Kirdeikius (Utenos rajone), mums seilės varvėjo prie tvorą liečiančios vyšnios. Sužinojusi, kad mes – katalikai, močiutė pakvietė vyšnių skintis ir davė atsigerti šviežios karvės pieno iš sklidino trilitrinio stiklainio. Smagu vogti…, bet geriau paprašyti (ir tada atsargiai nesumindžioti ir neišdraskyti augalų).

——————————————————————————————

Kokia kalba kalbėjo Jėzus ir ar mokėjo skaityti?
                                                                              – Edvinas iš Kauno

Kai Jėzus užaugęs pradėjo skelbti Dievo karalystę, Nazarete „nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą…“ (Evangelija pagal Luką 4, 16–17). Tai reiškia, kad mokėjo skaityti hebrajiškai. Jėzaus laikais gyventojų šnekamoji kalba buvo aramėjų, o okupantų romėnų viešoji kalba – graikų. Jėzus aplankė kitataučių kaimus, kalbėjo su valdžios pareigūnais (Romos kariuomenės šimtininku – Pilotu), tad galėjo mokėti, Edvinai, ir graikiškai.