Šiame skyrelyje rasite šaunios vaikų draugės psichologės Kristinos atsakymus į jums kilusius klausimus, kaip elgtis kilus nesutarimams su draugais, tėvais, užėjus liūdesiui ir pan. Savo klausimus siųskite adresu svetaine@bitute.lt (nurodykite: Klausimas psichologei).

 —————————————————————————————–

Mano šuniukas labai bijo, kai berniukai sprogdina petardas, o jie kiekvieną dieną sprogdina. Ką man daryti?

– klausia Vasarė iš Kauno

Jei berniukai petardas sprogdina kasdien, tai tikriausiai ne tik šuniukui gyventi trukdo, bet ir aplinkiniams žmonėms. Vasare, ar bandei prašyti suaugusiųjų, kad padėtų sudrausminti triukšmadarius? Gal pažįsti tuos berniukus ir tėveliai galėtų su jais ar net su jų tėvais pakalbėti? Jei suaugusieji nesiimtų padėti, gal būtų galima šuniuką vedžioti toliau nuo namų, kur yra ramiau, arba tuo laiku, kai berniukai petardų paprastai nesprogdina. Jei tai neįmanoma, galima būtų nueiti pas veterinarą ir paklausti, ar būna šunims ausų kamštukų ar specialių garsą slopinančių ausinių. Sėkmės!

————————————————————————————-

Pradėjau mokytis groti gitara ir labai norėčiau įkurti grupę, kaip tai padaryti?

– klausia Deividas iš Telšių

Deividai, visų pirma svarbu rasti bendraminčių, kurie norėtų prisidėti prie tavo sumanymo. Gal tavo aplinkoje yra, pavyzdžiui, muzikos mokytojas, su kuriuo galėtum pasitarti? Gal pažįsti vieną kitą vaikinuką ar merginą, įkūrusius grupę ar joje grojančius? Jie tikrai galėtų pasidalinti sava patirtimi. Suradus bendraminčių, būtų galima pagalvoti apie tinkamą patalpą repeticijoms, aparatūrą, reikiamus instrumentus. Gal sugalvosite paskelbti vokalistų atranką. Apgalvosite, kas galėtų jus paremti, kas pareklamuotų, kokiuose renginiuose galėtumėte dalyvauti. Turbūt geriausia būtų prieš kuriant savo grupę, pabūti jau veikiančios grupės dalyviu. Tuomet aiškiau būtų, kas tai yra grupė, kaip ji veikia, kaip panašią būtų galima įkurti ir ar to vis dar norėtum imtis. Kantrybės, atkaklumo ir entuziazmo! 

————————————————————————————-

Aš labai mėgstu saldainius. Tėtė iš kelionės man parvežė 11 čiulpinukų, ir aš visus suvalgiau per dieną. Bet juk taip skanu… Kaip man atsisakyti saldumynų? 

– klausia Jurga, 2008 m. rugsėjis

Jurga, ar tikrai nori atsisakyti saldumynų? Pati rašai, kad saldainius mėgsti. Gal būtų svarbiau saldumynų ne tiek atsisakyti, bet mažiau jų suvartoti, išmokti mėgautis jais po truputį ir pasidalinti su kitais. Tikrai būna, kad visus saldainius imame ir suvalgome iš karto, o paskui apgailestaujame, kad neliko kitai dienai. Kartais pagalvojame, kad būtų buvę šaunu pradžiuginti draugus, juk šaunu smaguriauti drauge! Pasitaiko, kai po saldumynų puotos pilvuką ar dantukus suskausta, kūnelį išberia, tuomet ir nuotaika sugenda. Tokia jau to godumo kaina . Norint galima išmokti didelį saldainių kiekį paskirstyti kelioms dienoms ar atsidaryti saldumynų banką, pavyzdžiui: tris ar keturias dienas valgysiu po tris saldainius, gal kurią dieną pasidalinsiu saldainiais su dviem kiemo vaikais, o gal net dvi ar tris dienas visai saldumynų neragausiu – pataupysiu. Taip ne tik saiką, bet ir kantrybę galima ugdyti .

————————————————————————————-

Su tėveliais buvome nutarę laikyti šešką, bet dabar jie persigalvojo, nes per brangus. Ką man daryti, kad jie nenori jokio kito gyvūno? 

– klausia Gustė, 2008 m. rugsėjis 

Tai, Guste, kiek suprantu, tėveliai dėl šeško neprieštarauja, tik bėda, kad per brangus yra, ar ne? Ar bandėte kartu pagalvoti, kaip pinigų šeškui prasimanyti? Gal būtų galima ko nors atsisakyti, pavyzdžiui, naujo dviračio ar grotuvo? O seneliai, tetos, dėdės negalėtų kiek prisidėti? Gal tavo gimtadienis artėja ar kokia kita šventė? Kur šeškutis gyventų, kuo mistų, kokių priemonių reikėtų šešką auginant ir prižiūrint, ar žinai? Kas šeškučiu rūpintųsi, būtų už jį atsakingas? Prieš įsigyjant šešką, visa tai ir dar daugybę kitų dalykėlių reikėtų aptarti kartu su savo namiškiais. Mat gyvūnėlio įsigijimas – ne tik džiaugsmas, bet ir visokeriopos atsakomybės už jį prisiėmimas. Kantrybės!

————————————————————————————-

Ketvirtoje klasėje buvau vienas laimingiausių vaikų, turėjau daug draugų ir viskas šeimoje buvo gerai. Kai perėjau į penktą klasę, visi pradėjo lyg ir pykti ant manęs, kad nežaidžiu tik su jais. Kodėl taip yra, padėkite… 

– klausia Ugnė, 2008 m. rugsėjis

Kas ant tavęs galėtų pykti, Ugne? Kas šeimoje pasikeitė, kas tave liūdina? Mama, tėtis kaži ar galėtų būti nepatenkinti, kad su jais nežaidi. Bendraamžiai turėtų suprasti, kad šalia žaidimų ir kitos veiklos yra. Negali savo draugams auklė būti, visą laiką iš paskos vaikščioti, linksminti. Juk tu augi, keitiesi, atsiranda naujų poreikių ir pomėgių. Tikriausiai pastebėjai, koks didžiulis skirtumas mokytis pradinėse klasėse ir perėjus į pagrindinę mokyklą. Penktoje klasėje daug mokytojų, kiekvieno reikalavimai kiti ir vertinimai skiriasi. Gali daug ko nesuprasti, daug kas gali būti neaišku. Gali būti liūdna, pikta, baisu, neramu. Ugne, įžengei į nelengvą laikotarpį ir gerai būtų, kad susirastum žmogų, su kuriuo galėtum kartais akis į akį apie viską pasikalbėti. Gal kas iš namiškių, gal auklėtoja, psichologė, socialinė pedagogė, vyresnė draugė ar kaimynė? Sėkmės!

————————————————————————————-

Padėkite man! Mano buvusi gera draugė Laura ėmė ir pradėjo iš manęs tyčiotis ir šaipytis. Ką man daryti? 

– klausia Lina, 2008 m. rugsėjis

Laura, labai liūdna, kad taip atsitiko. Tikrai labai skaudu, kai gera draugė išduoda, apvilia, atstumia. Gal bandei jos paklausti, kas atsitiko? Gal pati įsivaizduoji, kaip čia taip galėjo nutikti? Ar su ja kažkas panašiai elgiasi? Gal ji taip savo vertę bando kelti, ar labai pyksta ant tavęs ir nori nuo tavęs atsiriboti? O gal tau ko nors pavydi? Jei draugė nesileistų į kalbas ar negalėtų paaiškinti, kas atsitiko, gali pasakyti jai, kad neprivalai tokio jos elgesio kęsti ir atsitolink nuo jos. Tikrai, draugės taip nesielgia. Gali padėkoti jai už jūsų draugystę ir apgailestauti, kad taip nutiko, kad nebegali toliau su ja draugauti. Pagalvok, su kuria drauge norėtum artimiau susibičiuliauti, kuriai galėtum išsikalbėti, pasiguosti, kuri tave suprastų. Jei tokių draugių nebūtų, galėtum pasiguosti mamai ar močiutei, išrašyti nuoskaudas dienoraščiui, pasipasakoti augintiniui ar užsiimti širdžiai mielais darbeliais. Stiprybės! 

—————————————————————————————–

Labai noriu vasarą kur nors stovyklauti, bet mama sako, kad aš dar per maža. Kaip jai įrodyti, kad aš jau galiu važiuoti į stovyklą?

– klausia Justė, 8 metai, iš Kauno r.

Juste, tikriausiai mamai labai neramu tave vieną palikti svetimoje vietoje. Galbūt lengviau būtų, jei atsirastų koks broliukas, sesė, pusbrolis, pusseserė, draugė, draugas ar kaimynas, su kuriais gerai sutari, taip pat užsidegę stovyklauti. Dviem ar trims perkalbėti kelias mamas ar tėčius žymiai lengviau. Tuo labiau kad galėtumėte prisižadėti vienas kitą pažiūrėti, pasirūpinti vienas kitu. Be to, galėtumėte pasiūlyti nuvažiuoti anksčiau ir apžiūrėti stovyklos teritoriją, kad ramiau būtų. Galbūt susipažintų ir su būsimais vadovais, išsiaiškintų, ką stovykloje veiksite. Jei išvažiuoti nepavyktų, labai nenusimink. Galbūt mama į stovyklą išleis kitais ar dar kitais metais. O dabar gal norėtum ir mama leistų į vietinę (dažniausiai organizuojamos prie mokyklų) dieninę vasaros poilsio stovyklėlę ar ilgiau paviešėti pas giminaičius ar šeimos draugus.

—————————————————————————————–

Kodėl kai kurie vaikai šaiposi, jeigu pradeda draugauti berniukas su mergaite?

– klausia Nerija iš Telšių

Dažnai pavydi. Kitiems, prisižiūrėjusiems serialų ir turintiems lakią vaizduotę, tiesiog linksma. Kai kurie pyksta, nes mergaitės „praranda“ draugę, berniukai – draugą. Dažnai porelė atsiskiria nuo kitų bendraamžių, susiaurindama ir skurdindama ne tik savo, bet ir kitų vaikų bendravimą. Gali būti liūdna, nes pasirinko jį, ją, o mane nurašė į „ antrarūšius“. Be to, kai kurie mano, kad tokios draugystės tinka tik suaugusiems, mokyklą baigusiems žmonėms, nes visokie romanai trukdo susikaupti mokslams, galvoti apie namų darbus; mano, kad tai rimtas dalykas ir vaikams vaikus auginti visai netinka J. Taigi, Neringa, vieni šaiposi iš linksmumo, kiti – iš liūdnumo, treti – iš piktumo, ketvirti – iš pavydo, penkti – iš rimtumo, nepritarimo. O tu pati ką manai?

—————————————————————————————–

Noriu paklausti dėl filmukų. Jų tiek daug įdomių rodo, o tėveliai neleidžia ilgai žiūrėti. Aš ir pati žinau, kad kenkia akims, bet juk taip norisi…

– klausia Martyna, 9 metai, iš Vilniaus

Nors ir žinai, Martyna, kad tai kenkia akims, tačiau dar esi per maža suprasti, kokia svarbi žmogui yra sveikata. Ypač sveikatą vertina paliegę pagyvenę žmonės. Ne vienas yra sakęs: „Jei būčiau žinojęs, kad taip ilgai gyvensiu, būčiau labiau rūpinęsis sveikata. O dabar – vienas vargas…“ Įdomu, ar jų tėveliai juos perspėdavo . Geriausia, ką gali padaryti, tai pasistengti pasitikėti tėveliais ir jų paklausyti. Juk ne taip ir sunku suprasti, kad tėveliams tu iš tiesų rūpi ir jie tau linki viso ko geriausio. Sunku apriboti savo norus, bet anksčiau ar vėliau vis tiek teks išmokti. Kad ir kaip stengtumeisi, visų filmukų neišžiūrėsi, visų saldainių nesuvalgysi, visų dešimtukų nesurinksi, o užaugusi visų pinigėlių neuždirbsi.

—————————————————————————————–

Man patinka iš klasės du berniukai, bet nežinau, su kuriuo iš jų draugauti?

– klausia Gintvilė iš Šiaulių
 

Nežinau, Gintvile, ar abu berniukai nori su tavim draugauti? Ar jie varžosi dėl tavęs? Ar jie gerai vienas su kitu sutaria? Galbūt galėtum draugauti su abiem? Gal turi gerą draugę klasėje, tuomet galėtumėte draugauti keturiese? Juk smagu visiems drauge būtų eiti pasivaikščioti, padūkti, visokių linksmybių prisigalvoti. O visų geriausia būtų per daug neatskilti nuo klasės ir nepamiršti, kad joje be šių dviejų berniukų yra daugiau žmonių, su kuriais taip pat svarbu palaikyti draugiškus ryšius.

—————————————————————————————–  

Aš turiu šunį, kurį mėgstu glostyti. Vieną vakarą šuo pradėjo loti ir vytis mane, dabar jo jau nebeglostau, net maisto bijau duoti – ką daryti? 

– klausia Adelė, 7 metai

Tai, Adele, tave šuo ne juokais išgąsdino, ar ne? O anksčiau, kai glostydavai, jis nelodavo? Gal jam nusibodo, nebepatinka būti glostomam? O gal lodamas kviečia tave palakstyti? Kai šuo ima urgzti, prispaudžia uodegą ir įsitempia – taip parodo, kad jam kažkas nepatinka ir nori ramybės. Stebėdama savo šunį, jo elgesį įvairiose situacijose, gali daug apie jį sužinoti, nuspėti, kas jam tinka, patinka, ką mėgsta, kas erzina, kada būna nepatenkintas ir netgi kada gali būti pavojingas. Šuo, kaip ir vaikas, piktas gali būti ne tik kai dėl ko nors susierzina, bet ir kai kas nors skauda, jaučiasi pavargęs, alkanas ar šiaip nenusiteikęs kvailioti. Tuomet tikrai geriau prie jo nelįsti. O kaip šunelis reaguoja į tavo atsitraukimą, sumišimą? Ar nebando tau prisigerinti? Gal jau prašosi paglostomas? O kas dabar šunelį šeria? Jei tau vienai baisu duoti maisto šuniui, gali stebėti, kaip tai daro tavo tėveliai, ir kartu su jais bandyti šunelį šerti. 

—————————————————————————————–

Kodėl vaikams negalima žiūrėti kai kurių filmų ir laidų?

– klausia Mantas iš Vilniaus

Žinai, Mantai, man atrodo, kad kai kurių filmų ir laidų nereikėtų žiūrėti ir suaugusiesiems. Kartais jie blogai veikia, nes žmonės tampa piktesni, labiau nusivylę ar susierzinę. Vaikai yra labiau pažeidžiami, jautresni, šiek tiek kitaip suvokia pasaulį, todėl aštraus siužeto filmai ir laidos gali juos dar blogiau veikti. Pavyzdžiui, prisižiūrėję kokių žiaurybių, pradėtų rėkti naktimis, šokinėti iš lovų ar kartoti, ką matę, supratę, kad tai – nieko tokio… Be to, tokie filmai ir laidos paprastai rodomos vėlų metą, o vaikams, kad augtų stiprūs ir sveiki, reikia gerai išsimiegoti. 

—————————————————————————————- 

Man patinka vienas berniukas, kai jį susitinku mokyklos koridoriuje – išraustu. Ką daryti, kad taip nebūtų?                                                                         

– klausia Monika iš Kauno

Rausta daugelis, tačiau raudimas, Monika, yra problema tik tiems, kas visur ir visada neišpasakytai bijosi nepritarimo, pasmerkimo, pašaipų, kam atrodo, kad visas pasaulis daugiau nieko neveikia, tik kritiškai juos apžiūrinėja, kas kiekvieną žvilgsnį ir kiekvieną žodį linkęs priskirti sau. Ar ir tau taip būna? Jei taip, tai pabandyk kartais sau kartoti ir patikėti: „Aš verta ne daugiau ir ne mažiau dėmesio negu bet kuris kitas žmogus. Ar aš išraudusi, ar išblyškusi, aplinkiniai į mane žiūri visai paprastai“. Arba: „Tegu apžiūrinėja mane kas tik nori. Aš esu tokia, kokia esu, sau gera, kitokia nebūsiu ir nenoriu būti“. Monika, pamėgink ne tik leisti sau rausti, bet ir džiaugtis, kad rausti. Daugelis to norėtų, bet negali. Ir ne tik džiaukis – stenkis rausti kiekviena proga, nes tai nepaprastai miela. Tiesa, kai stengsiesi, taip gražiai nebeišeis. 

—————————————————————————————-

Kodėl mano broliui mama neliepia plauti indų, o mane visą laiką kaltina, jei neišplaunu. Negi indų plovimas – tik mergaitėms?

                                                                                    – klausia Eglė, 10 metų, iš Kauno r.

Tikra teisybė, Egle, – ne tik mergaitėms. Indus gali plauti ir sesutės, ir broliukai, ir mamytės, ir tėtukai. Ir ne tik indus, bet ir kambarius tvarkyti, bulves skusti, virti, kepti, šiukšles nešti, šunį vedžioti ir pan. Svarbu tik kartu susitarti, kas kada ką daro. Jei nepavyktų, pabandyk pasiūlyti kiekvienam išsiplauti savo indus. Na, o kas tuomet plaus keptuves ir puodus?
 

 —————————————————————————————-

Aš labai sunkiai keliuosi ir tik dėl to nenoriu į mokyklą. Ką man daryti?

– klausia Justė iš Šiaulių, 10 metų

Miela Juste, ne pirmus metus eisi į mokyklą. Ir anksčiau kažkaip atsikeldavai, greičiausiai ir į mokyklą nesi pavėlavusi. Panašu, kad prieš mėnesį pradėdama galvoti, kaip reikės keltis, gadini savo atostogas, o galėtum iš anksto atsigriebti už visus mokslo metus: ne galvoti, o miegoti iki pietų ar net iki vakaro, kol kaulai paskaus. Galėtum nesilaikyti įprastinės dienotvarkės ir mėgautis tuo: naktį valgyti, knygas skaityti ir televizorių žiūrėti, kambarius tvarkyti ar į žvaigždes spoksoti, – žinoma, jei tėveliai tam pritartų . Tikriausiai iš patirties žinai, kad sunkiausios būna pirmos dvi (kartais prireikia trijų keturių) rugsėjo savaitės, paskui beveik visi pelėdžiukai susitaiko su „žiauria“ tikrove. Svarbu nepamiršti save apdovanoti šeštadieniais ir sekmadieniais, pasilepinti per šventes ir atostogas J. Na, o jei tavo kėlimosi problema tikrai išskirtinė, pravartu būtų pasiieškoti mokyklos, kurioje tavo amžiaus vaikai mokosi antra pamaina.

 —————————————————————————————–

Mums mokytoja vasarai uždavė perskaityti daug knygų, bet juk tai atostogų metas. Kodėl turime ir vasarą mokytis?

                                                                                           – klausia Monika iš Kauno

Ar tikrai, Monika, mokytoja daug knygų perskaityti uždavė? Gal tik rekomendavo? Tikrai nieko blogo neatsitiktų, jei vieną kitą knygelę per vasarą ir perskaitytum. Žinoma, jas lengviau skaityti, kai pati pasirenki ir skaitai savo malonumui, o nesijauti verčiama. Jei tikrai būtina perskaityti tas knygas, o visų skaityti baisiai nesinori, su klasės draugais galėtumėte pasiskirstyti, kurie kurias knygas ir iki kada galėtų perskaityti. Pasitarkite, kaip galėtumėte vieni kitiems perduoti, perpasakoti tai, ką perskaitėte. Galbūt būtų verta perskaičius knygą pagrindinius dalykus pasižymėti, užsirašyti į specialų sąsiuvinuką, kad greitai nepasimirštų. Jei keli perskaitytumėte tą pačią knygą, galėtumėte vienas kitą papildyti. O jei su draugais susitarti nepavyktų, gal išeitų tėvelių paprašyti pagalbos, kad prieš mokytoją užtartų, visų knygų neįveikus ar net negalvojant įveikti.

 —————————————————————————————–

Kaip lengviau pritapti naujoje draugijoje, pavyzdžiui, išvykus į stovyklą?

                                                                                             – klausia Marta iš Vilniaus

Lengviausia, kai būna pažįstamų, geranoriškų ar bent jau neutralių žmonių. Gal į stovyklą, Marta, susitarėte važiuoti kartu su drauge, pusbroliu ar kaimynu? Jei būtum visai viena, pradžioje geriausia apsižiūrėti, kas per žmonės susirinko, ir pagalvoti, su kuriais norėtum artimiau susipažinti. Visuomet padeda gera nuotaika, šypsena, paslaugumas, mandagumas. Bandymas pritapti prasideda nuo pasisveikinimo ir prisistatymo. Matai kokį nedrąsų žmogelį, prieini, džiugiai pasisveikini, prisistatai, paklausi kuo jis vardu – ir jūs jau dviese, jau smagiau. Jei lindėsi kampe, užsidariusi kambaryje, stoviniuosi atokiai ir lauksi, kol tave pastebės, gali ir nepasisekti. Kartais praverčia mokėjimas pasakoti linksmas istorijas, anekdotus, žaisti įdomius žaidimus. Ne mažiau vertingas ir gebėjimas klausytis, ypač kai pasakotojų netrūksta. Sėkmės!