2010 m. kovo 16 d.
Raseinių rajone esanti Šiluva – ypatingas miestelis. Jame 1608 metais piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Šį rugsėjį daug Lietuvos ir užsienio tikinčiųjų susirinko į Šiluvą švęsti šio apsireiškimo 400 metų jubiliejaus.
Mūsų istorijoje esama daugybės įdomiausių dalykų. Atskirai norėtųsi parašyti apie Mažąją Lietuvą, kurios didelė dalis žemių dabar priklauso Rusijai, nes čia gyvenę lietuviai traukiasi užmarštin, o jų raštijos paminkluose paliktas paveldas mums, lietuviams, yra be galo svarbus.
Kadaise, rašydamas apie Mažąją Lietuvą, žymus lietuvių tautosakos tyrinėtojas Jonas Balys rašė, kad mūsų istorijoje šiam kraštui skirtina pirmoji vieta. Mat čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, išversta Biblija, užrašytas ir paskelbtas pirmasis dainynas, pirmieji patarlių ir priežodžių rinkiniai. Skaitykite toliau »
Jeigu kada užsuktumėte į Akmenę, būtinai aplankykite unikalų gamtos kampelį – Kamanų valstybinį gamtos rezervatą.
Pelkė gali priminti baisią pasaką
Ar įsivaizduojate, kaip jaustumėtės, jei staiga vieni atsidurtumėte klampiame pelkyne? Kur žengi žingsnį, ten liūliuoja kemsynai, kur apsidairai, ten žvelgia klampynių akys ir ežerokšniai. Eini eini, o galo nesimato, nes pelkynas – didžiulis… Nė vieno žmogaus, nė vienos sodybos, tik retkarčiais pasigirsta vilko staugimas ar retų nematytų paukščių klyksmai. O kur dar vabzdžių ir vabalų gausybė, sklaidanti tiesiai priešais akis.
Ne kiekvienas drąsuolis išdrįs leistis gilyn į pelkę. Tam gali ryžtis tik gamtininkai ar mokslininkai, kuriems įdomu tyrinėti pelkės augalų ir gyvūnų gyvenimą. Vienas pirmųjų pelkės tyrinėtojų buvo profesorius Povilas Matulionis. Daugiau nei prieš 100 metų jis pastebėjo, kokia nepakartojama ir reta yra Kamanų gamta, todėl ragino žmones neliesti pelkyno, kad neišnyktų jo unikali augalija ir gyvūnija. Tačiau tik po daugelio metų, 1979 metais, Kamanos buvo paskelbtos valstybiniu gamtos rezervatu. Skaitykite toliau »
Iš tiesų kuo toks garsus tas netoli Šiaulių esantis kalnelis, kad čia važiuoja ir važiuoja ekskursijos ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio?
Dvylika kilometrų nuo Šiaulių, šalia Šiaulių – Rygos plento ir geležinkelio, yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu. Senovėje lietuviai jį dar vadino Maldų kalnu, Šventkalniu. Spėjama, kad kadaise čia stovėjo pilis, kuri minima Livonijos kronikose, nes kartu su dar trimis pilimis 1348 m. ją užpuolę sudegino kalavijuočiai.
Manoma, kad kryžius ant piliakalnio žmonės pradėjo statyti po 1831 m. sukilimo, kuris buvo numalšintas žiauriai susidorojus su jo dalyviais.
Apie Kryžių kalno istoriją ir dabartį pasakoja jo kaimynystėje gyvenantys vaikai – Meškuičių vidurinės mokyklos ketvirtokai. Skaitykite toliau »
Daugiau straipsnių ieškokite archyve.
