Pirmiausia noriu jums padėkoti už įdomius elektroninius ir popierinius laiškus. Tiesa, sulaukiau jų ne tiek jau daug. Tačiau gauti laiškai man labai patiko!

Šiandien norėčiau pakviesti pasivaikščioti Jonvabalio Žybsio patarimų taku tuos „Bitutės“ skaitytojus, kurie dar niekuomet nesinaudojo internetu. Gal jums ar jūsų tėveliams atrodo, kad tai labai sudėtinga ir nedrįstate pradėti? O gal neturite namuose kompiuterio? Gal dėl to man ir neparašote laiško? Nieko tokio – jei tik interneto pasaulis jus vilioja, tuomet pradėkime kartu.

Į internetą – laidais ir oru
Atsimenate, aš jau pasakojau, kad internetas labai panašus į telefonų tinklus. Todėl veiksmai, kuriuos reikia atlikti pirmą kartą jungiantis prie interneto, labai panašūs į naujo telefono įrengimą. Tik prisijungti reikia ne prie telefono tinklo stoties, o prie vieno iš interneto serverių. Naudojimasis internetu taip pat šiek tiek primena naudojimąsi paprasčiausiu telefonu.

Taigi, kaip patekti į internetą? Pirmiausia reikia turėti kompiuterį. Prie pasaulinio tinklo jį galima prijungti įvairiausiais būdais. Pats paprasčiausias – pasinaudoti jau įrengta laidinio telefono linija. Tiesa, toks interneto ryšys nėra spartus, nes paprasta telefono linija galima perduoti ne tiek jau daug informacijos. Todėl kai reikia draugui išsiųsti daugybę nuotraukų ar norisi panaršyti po spalvingas interneto svetaines, kartais tenka šiek tiek lukterti. Tačiau sumaniam mažajam internautui tokios spartos turėtų užtekti.
Yra daugybė ir daug spartesnių būdų. Pavyzdžiui, Lietuvoje prie interneto galima prisijungti DSL ryšiu, ISDN linijomis, kabelinės televizijos laidais ar optiniu kabeliu.

Interneto slaptažodis
Tikrai nebūtina išmanyti visas technines smulkmenas apie prisijungimą prie interneto, tačiau, norint išvengti pasaulinio tinklo nemalonumų, reikėtų žinoti kelis dalykus. Kiekvienas internautas turi savo vardą ir slaptažodį – tai lyg raktai nuo dviejų interneto vartų spynų. Kiekvieną kartą, jungiantis prie pasaulinio tinklo,  reikia „atrakinti“ jas abi. Interneto serveris pirmiausia paprašo įvesti vartotojo vardą. Pagal vardą atpažįsta, kas prisijungė prie interneto. Nenorėdamas apsirikti, serveris paprašo ir kito rakto – slaptažodžio. Gavęs teisingą slaptažodį, interneto serveris įsitikina, kad internauto vardu nepasinaudojo koks nors įsilaužėlis, ir „įleidžia“ jį į internetą.
 
Vartotojų vardai ir slaptažodžiai būna labai įvairūs. Kartais vardą sugalvoja ir pasako interneto paslaugų tiekėjas, kartais pasirenkame patys. Vardas nėra slapta informacija, kurią reikėtų ypatingai saugoti. Pavyzdžiui, mano interneto vartotojo vardas yra labai panašus į tikrąjį – „Zybsis“. Galėjau sugalvoti ir bet kokį kitokį, pavyzdžiui, „vabalasjon“. O mano slaptažodis „********“. Ne, jo negalima sakyti net geriausiems draugams! Slaptažodis – tai apsauga nuo piktadarių, kurie gali panorėti neteisėtai kitų žmonių vardu pasinaudoti interneto tiekėjo paslaugomis.

Pagrindinė internauto manta
Įsirengti internetą ir prisijungti prie serverio – tai tik kelio į internetą pradžia. Norint naršyti žiniatinklyje dar reikia specialios programos, kuri vadinama interneto naršykle. Jų yra daug ir įvairių. Pavyzdžiui, daugelis naudoja „Internet Explorer“ ir „Netscape Navigator“ programas. Kai kurios naršyklės yra lietuviškos, pavyzdžiui, „Mozilla“. Taigi, galima išsirinkti labiausiai patinkančią. Aš patarčiau rinktis lietuvišką.

Jeigu norite naudotis elektroniniu paštu, reikia įsigyti savo elektroninio pašto dėžutę bei adresą. Kaip tai padaryti? Dažnai interneto paslaugų tiekėjai ne tik prijungia kompiuterį prie pasaulinio tinklo, bet ir kiekvienam vartotojui savo serveryje įrengia pašto dėžutę. O jei ne, tuomet palaukite kito pasivaikščiojimo Žybsio taku.
 

Žybsio patarimai neturintiems kompiuterio
Ką daryti, jei neturite namuose kompiuterio arba negalite naudotis internetu? Kai kurie vaikai naudojasi internetu savo mokykloje, nes jų klasėje yra įrengti prie interneto prijungti kompiuteriai. O gal jūsų mokykloje yra interneto skaitykla? Nežinote? Paklauskite mokytojo, bibliotekininko ar mokyklos direktorės. Neabejoju, jie ne tik pasakys, kur mokykloje galima prieiti prie interneto, bet ir patars, kas gali jus pamokyti man parašyti laišką.

Jei nepavyks surasti prie interneto prijungto kompiuterio mokykloje – apsilankykite kartu su tėveliais miestelio bibliotekoje, pašte, seniūnijoje ar parapijoje. Žinau, kad ne viename Lietuvos miestelyje šiose vietose yra įrengti kompiuteriai, kuriais gali pasinaudoti ir vaikai, o šaunios bibliotekininkės bei klebonai padeda jiems tapti sumaniais internautais.