Žodį „elektra“ žinojo dar senovės Graikijoje – prieš gerus 2 tūkstančius metų. Žmonės pastebėjo, kad trinant du daiktus išsiskiria šiluma ir susidaro keista jėga. Pavyzdžiui, šilko skiaute patrynus gintaro gabalėlį jis pradeda traukti lengvus daiktus. Išgauti elektrą galima ir dar paprasčiau. Tereikia nučiuožti laiptų turėklais žemyn ir paskui paliesti juos pirštu – gausite lengvą elektros smūgį. Pajusti, kas yra elektra, tikriausiai yra tekę ne vienam rengiantis vilnonį megztinį.

Vilnai liečiantis su plaukais pasigirsta spragsėjimas – tai irgi yra elektros iškrova. Galima sakyti, kad šie nedideli elektros pasireiškimai – lyg maži žaibai. O žaibas yra milžiniška elektros energijos iškrova – jos galia skaičiuojama tūkstančiais voltų. Žaibai susidaro susidūrus dviem nuo trinties su oru įelektrintiems debesims. Dažniausiai žaibas žiebia į aukščiausius medžius, tad po jais žaibuojant geriau nesislėpti.

Kaip dažnai būna, didžiausi moksliniai atradimai padaromi atsitiktinai. Taip nutiko ir su elektra. Vienas italų mokslininkas biologas L. Galvanis darydamas bandymus pastebėjo, kad skystyje varlės letena, patekusi tarp dviejų skirtingų metalų gabalėlių, ima trūkčioti. Tik L. Galvanis suklydo teigdamas, kad elektros šaltinis yra varlės raumenyje, ir manydamas atradęs naują „gyvūnų elektrą“. Jo tyrimus tęsė kitas mokslininkas A. Volta, kuris išaiškino, kad varlės letena trūkčioja tik todėl, kad ją veikia tarp dviejų skirtingų metalų plokštelių susidaranti elektros srovė. A. Volta sukonstravo pirmąjį elektros elementą – bateriją. Tai buvo prieš 200 metų.

O iki tol žmonės elektros nežinojo. Tiesa, archeologai, kasinėdami šumerų civilizacijos miestus (dabartiniame Irake), atrado keistų prietaisų (į grandinę sujungtų molinių puodų), kurie galbūt taip pat tarnavo kaip elektros šaltinis. Vis dėlto jei elektra ir buvo kažkada anksčiau naudojama – vėliau ją pamiršo. Vakarais namus apšviesdavo žvakės, fakelai ir balanos (sakingo medžio lazdelės). Nebuvo jokių elektros prietaisų: televizorių, kompiuterių, radijo, virtuvės kombainų. Viso to nebuvo ir žmonės net neįsivaizdavo, kad dantis galima valytis elektriniu dantų šepetuku. Vietoje troleibusų miestų gatvėmis važinėjo arklių traukiami furgonai, vaikai žaidė ne kompiuteriniais žaidimais, bet futbolą, o vietoje animacinių filmų žiūrėdavo lėlių teatro vaidinimus.

Visa tai buvo ne taip ir seniai. Mat po A. Voltos atradimo dar 100 metų mokslininkai tobulino, kaupė žinias apie elektrą ir darė įvairiausius bandymus. Buvo išsiaiškinta, kad elektra – tai kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas. Paskui sužinota, kad vienos medžiagos praleidžia elektros srovę, o kitos ne, išmokta gaminti elektros energiją. Išradimas sekė išradimą. Tarp 1800 ir 1900 metų išrasti: telegrafas, telefonas, elektros lemputė, elektros variklis, pradėjo važiuoti pirmieji elektra varomi traukiniai. Pradėtos statyti pirmosios elektrinės.Pirmoji elektrinė Lietuvoje buvo pastatyta Rietave 1892 metais – ją varė garo mašina.

1959 metais pastatyta Kauno hidroelektrinė. Čia elektrą gamino krentantis užtvenktos upės vanduo. Hidroelektrinė veikia panašiai kaip vandens malūnas – vanduo suka ratą, kuris diržais sujungtas su elektros generatoriumi. Pagaminta elektra laidais keliauja į fabrikus ir į žmonių namus. Lygiai tokiu pat principu veikia prie dviračio pritaisytas žibintas. Mini pedalus – sukasi ratai, o prie rato pritaisytas mažytis generatorius gamina elektros energiją. Įelektrintos dalelės laidais keliauja į žibintą, kur jos susijungia ir uždega metalinį siūlą. Iš atsparaus karščiui metalo pagamintas siūlas įkaista, dega ir šviečia. Be hidro, taip pat statomos ir šiluminės elektrinės. Jose generatorių suka iš degančios naftos gaunama energija. Didžiausia Lietuvoje tokia elektrinė veikia Elektrėnuose.

Dar po kiek laiko buvo išrasta atominė energija, susidaranti skylant atomų branduoliams. Atomai – mažytės dalelės. iš kurių susideda visa aplinka. Pavykus suskaldyti atomo branduolį, prasidėjo grandininė reakcija ir išsiskyrė didžiulis energijos kiekis. Beliko surinkti ją ir paversti elektros energija. Atominėse elektrinėse elektra gaminama skaldant gamtoje randamo metalo – urano atomus. Deja, atominė energija, nors ir labai galinga, bet sunkiai sutramdoma. Niekas dar nesugalvojo, ką daryti su panaudoto urano atliekomis – jos labai teršia aplinką. Be to, kartais elektrinės sprogsta – tuomet gero 100 kilometrų spinduliu žmonės dar ilgai negali gyventi – aplinka tampa radioaktyvi. Taip atsitiko Ukrainos mieste – Černobilyje. Lietuvoje taip pat yra atominė elektrinė, beje, viena galingiausių Europoje. Tačiau jos įrenginiai jau pasenę ir netrukus Ignalinos atominę elektrinę teks uždaryti.

Kartą, dar nežinodamas, kas ta elektra, ėmiau ir kyštelėjau į lizdą tetulės medicininį pincetą. Pasigirdo garsus pokštelėjimas, visame name dingo šviesa, pincetas net išsilydė nuo karščio, o paskui dar ilgai skaudėjo nudegintus pirštus. Dar ilgiau klausiausi tetulės priekaištų: koks, girdi, geras buvo jos pincetas. Žmogaus kūnas – taip pat laidininkas, tad prie atvirų laidų geriau nesiliesti.

Rašė Rytis Daraškevičius