Mato evangelija skelbia, kad gimusio Jėzaus pagarbinti atkeliavo išminčiai iš Rytų šalies. Juos atvedė užtekėjusi žvaigždė, kurią jie vadino žydų karaliaus žvaigžde. „Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikėlis“ (Mt 2, 9–11). Kas galėjo būti ta žvaigždė, atvedusi Rytų išminčius pas kūdikėlį Jėzų? Ar realiai danguje tuo metu įsižiebė nauja žvaigždė ir keliavo per dangų, kol sustojo ties Betliejaus tvarteliu? Gal tai tik simbolis, už kurio slepiasi koks nors dvasinis reiškinys?

ASTRONOMŲ PAAIŠKINIMAS

Kai kurie Biblijos kritikai mano, kad „Betliejaus žvaigždė“ – tik graži legenda. Kiti teigia, kad tai dvasinė būsena, privertusi Rytų išminčius traukti į Betliejų. Daug kas įsivaizduoja, kad žvaigždė, atvedusi išminčius iš Rytų pas gimusį kūdikėlį Jėzų, galėjo būti ryški kometa. Tačiau XVII a. astronomas Johanesas Kepleris bei šiandieninis austrų astronomas Konradinas Ferraris d’Occhieppo sako, kad evangelisto Mato pasakojimą galima susieti su 7 metais pr. Kr. įvykusiu Saturno ir Jupiterio planetų suartėjimu. Tai labai retas astronominis reiškinys. Ryškiai spindintys Saturnas ir Jupiteris kartu patekėjo tų metų lapkričio 12 dieną ir iš Žemės buvo matomi kaip viena ryški žvaigždė dvi savaites. Tai tikslus faktas, kurį gali patikrinti kiekvienas astronomas.  

KO LAUKĖ IMPERATORIUS AUGUSTAS?

Apie Jupiterio ir Saturno suartėjimą iš anksto žinojo Babilono, Aleksandrijos, Romos astronomai. Šio plane-tų suartėjimo buvo laukiama su didelėmis viltimis. Kodėl? Jupiteris laikytas pasaulio valdovo planeta, o Saturnas – aukso amžiaus planeta. Taigi, Romos imperatorius Augustas, save laikęs pasaulio valdovu, tikėjosi, kad tuo metu jo gyvenime įvyks kažkas labai nepaprasta ir reikšminga. Tačiau imperatoriui Augustui Saturnas su Jupiteriu nieko ypatinga neatnešė. 

Tuo tarpu evangelisto Mato minimi išminčiai iš Rytų numanė, kad Saturno ir Jupiterio suartėjimas reiškia pasaulio karaliaus gimimą žydų žemėje, mat Saturnas to meto astrologų buvo laikomas ir žydų tautą simbolizuojančia planeta. Beje, Jupiteris ir Saturnas suartėjo Žuvų ženkle, kuris astrologams taip pat buvo žydų simbolis. 

Reikia manyti, kad Rytų išminčius išsiruošti į kelionę pagarbinti pasaulio karaliaus paskatino ir jiems gerai žinomos žydų pranašystės. Žydų pranašai nuo seno skelbė, kad reikia laukti Atpirkėjo.  

DATOS NEATITIKIMAS

Visa tai vyko septyneriais metais anksčiau, negu mes tikime gimus Kristų. Ir dar visai ne per Kalėdas, o lapkričio viduryje. Tačiau reikia prisiminti, kad Kristaus gimimo datos neduoda jokia Evangelija ir joks kitas ankstyvųjų krikščionių rašinys. Matyt, pagal to meto žmonių supratimą, tai nebuvo labai svarbus dalykas. Gruodžio 25-ąją pasirinkti kaip Kristaus gimimo dieną Katalikų Bažnyčia nutarė tik IV amžiuje.

Taigi, visai gali būti, kad būtent vienas prie kito prisiartinę Saturnas ir Jupiteris 7 metais pr. Kr. yra Betliejaus žvaigždė, atvedusi išminčius iš Rytų pas ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų.  

IŠMINČIAI IŠ RYTŲ

Graikiškai išminčiai iš Rytų, kuriuos mini Mato evangelija, įvardijami žodžiu „magoi“. Manoma, kad jie buvo mokslininkai astronomai-astrologai. Tuo metu astronomai būdavo ir dvasininkai. Visai realu, kad jie dirbo babiloniškojoje Siparo observatorijoje, kuri garsėjo kaip svarbiausias to meto astronomijos centras Artimuosiuose Rytuose. Šiame astronomijos centre nuo seno buvo atliekami tikslūs ir kokybiški astronominiai skaičiavimai – čia dirbę mokslininkai sugebėdavo iš anksto apskaičiuoti tais laikais žinomų planetų Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio ir Saturno judėjimą. Astrologija – bandymai nustatyti ateities įvykius pagal žvaigždes – buvo rimtai vertinama to meto astronomų veikla. Sipare archeologai yra radę 8 metais pr. Kr. dantiraščio lentelę, kurioje iš anksto apskaičiuotas bet koks didesnis ateinančių metų planetų judėjimas. Jupiterio ir Saturno suartėjimui lentelėje skirtas ypač didelis dėmesys. 

Kristų pasveikinę išminčiai iš Rytų šiandien vadinami „trimis karaliais“. Jie netgi turi vardus: Kasparas, Merkelis, Baltazaras. Ar jie tikrai buvo trys, Evangelijose neparašyta. Juo labiau neparašyti jų vardai. Parašyta tik tai, kad jie atnešė kūdikėliui tris dovanas. Dovanos buvo tikrai karališkos: auksas, smilkalai ir mira. Matyt, todėl žmonės juos vadina karaliais. O galbūt tokios pagarbos jie nusipelnė už tai, kad sugebėjo perskaityti, ką išties rodo Betliejaus žvaigždė.

Rašė Audronė Pociutė