Pabandykite žeme vilkti sunkią obuolių prikrautą dėžę. Nelengva? O dabar paprašykite, kad kas nors įkeltų tą dėžę į karutį, turintį, pavyzdžiui, vieną ratą, ir pabandykite dar kartą. Lengviau! Tai šit koks naudingas išradimas yra ratas. Jis apvalus ir dėl to lengvai rieda. Taigi bet koks sunkus daiktas, įkrautas į karutį, iš vienos vietos į kitą perkeliamas žymiai lengviau.

Maždaug 3500 metų prieš Kristų šumerai išrado ratą. Greičiausiai iš pradžių buvo pastebėta, kad didžiulį uolos gabalą daug lengviau pargabenti pakišant po juo apvalius medžių kamienus. Paskui žmonės atpjovė dvi storo rąsto riekes, jų viduryje padarė skyles ir per jas pervėrė ilgą lazdą – ašį. Ant ašies sukalė medinę dėžę. Tai buvo vežimas – šiuolaikinio automobilio protėvis. Beje, pirmieji pagaminti automobiliai išvaizda beveik nesiskyrė nuo karietų – tik apsiėjo be žirgų, birbė ir leido dūmų kamuolius. Kad išrastų variklį, žmonėms prireikė dar 5200 metų. O iš pradžių į vežimą buvo kinkomi prijaukinti laukiniai gyvuliai: jaučiai, arkliai, asiliukai. Dar ir šiandien, kai gatvėmis važinėja milijonai automobilių, daugelyje pasaulio kampelių žmonės į vežimus kinko arkliukus. Vis rečiau, bet dar galima išvysti tokį vaizdą ir Lietuvos kaime. Kai miestų gatvėse pasirodė pirmieji automobiliai – jie buvo tokia pat retenybė kaip arklys ir vežimas šiuolaikinio miesto gatvėse.

Arklių traukiami vežimai judėjo greičiau ir galėjo pavežti daugiau nei pėsčias žmogus. Tačiau žmonės norėjo judėti dar greičiau. Štai prieš 200 metų išrastas dviratis, bet arklių traukiamos karietos vis dar lenkė jį, be to, dviračiu gali važiuoti tik vienas žmogus, o karieta – keli. Pagaminami pirmieji garo mašinomis varomi traukiniai. Tačiau traukinys gali judėti tik specialiai jam nutiestais bėgiais. Bandyta įtaisyti garo variklį keturračiame vežime. Tačiau ši idėja nepasiteisino – garo mašinos buvo pernelyg sunkios, jas reikėjo nuolat kūrenti. Žodis „šoferis“ (vairuotojas) liko nuo garinio automobilio laikų – prancūzų kalba jis reiškia kūrikas.

Pagaliau taip ilgai lauktas išradimas – sugalvotas vidaus degimo variklis. Jo principas kaip ir garo mašinos – ratus suka judantys stūmokliai. Tik stūmoklius verčia judėti ne suspaustas garas, o karbiuratoriuje sprogstančio benzino garų jėga. Istorikai užfiksavo, kad pirmąjį automobilį 1885 metais pagamino vokiečių inžinierius Karlas Bencas. Dar po penkerių metų vokietis Gotlybas Daimleris įkuria pirmąją automobilių gamybos bendrovę. Vėliau, susijungus Daimlerio ir Benco firmoms, gimė „Daimler-Benz“ bendrovė, dar ir šiandien gaminanti „Mercedes“ automobilius. 1907 m. automobiliu „Itala“ buvo atlikta ekspedicija maršrutu Pekinas–Paryžius. Nuvažiuota 16 tūkst. kilometrų, didžioji dalis vieškeliais arba išvis be kelių. Nemaži atstumai įveikti riedant geležinkelio bėgiais – kartkartėmis automobiliui reikėdavo nuvažiuoti nuo jų, kad praleistų artėjantį traukinį. O jau 1912 metais amerikietis Henris Fordas pradėjo masinę automobilių gamybą. Jis gamino labai paprastus ir pigius automobilius, tad per keliasdešimt metų JAV miestų gatvės buvo tiesiog užtvindytos juodais „fordais“.

Automobilius gaminančios bendrovės dygo kaip grybai po lietaus. Iš pradžių tai buvo nedidelės dirbtuvės, kuriose kiekviena detalė buvo gaminama rankomis. Vėliau atsirado milžiniški automobilių fabrikai, konvejeriai ir robotai. Automobiliai kasmet tobulėjo: juk pirmieji automobiliai neturėjo nei priekinio stiklo, nei valytuvų, buvo labai triukšmingi ir sunaudodavo labai daug degalų. Kad ir kaip būtų gaila, bet automobilių tobulėjimą ypač skatino Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. Pervežti sunkioms patrankoms, dėžėms su šoviniais ir kareiviams buvo pagaminti pirmieji sunkvežimiai, atsirado tankai.

Per tūkstančius metų ratas tobulėjo. Iš pradžių ratai buvo labai sunkūs – padaryti iš vientiso medžio gabalo, kaustyti geležiniais lankais. Vėliau išgalvoti stipinai. Dar vėliau pradėti gaminti ir šiandien naudojami guminiai, oro pripūsti ratai. Pirmiausia pneumatinės (pripildytos suspausto oro) padangos buvo pritaikytos dviračiui. Veterinaras iš Belfasto J. Donlonas pamatė, kad sūnui sunku važinėti dviračiu smėlėtais sodo takeliais. Jis iš savo guminės prijuostės padarė žarneles, pripūtė jas oro ir uždėjo ant ratų. Tobulėjo ir kitos vežimo detalės: ašies konstrukcija bei lingių (detalė, jungianti vežimo dėžę su ratais) sistema, vairo mechanizmas. Pirmieji stabdžiai taip pat sugalvoti dar arklių traukiamuose vežimuose.

Senieji vežimai buvo patys įvairiausi. Egiptiečių naudoti dviračiai dviejų arklių traukiami kovos vežimai. Milžiniški furgonai audeklu dengtais stogais – šiuos šiuolaikinių sunkvežimių protėvius traukė 8 ir daugiau jaučių. Ar lengvos bričkelės, į kurias kinkydavo asiliuką. Taip pat ir puošnios auksu ir herbais dabintos didikų karietos – šiais laikais turtuoliai važinėja limuzinais. O mažalitražių miesto automobilių prototipas – nedidelė judri karieta-fiakras.

Benzinu ir dyzeliniais degalais varomų automobilių gamyba skatino ne tik kelių statybą, bet ir naftos pramonės vystymąsi. Maždaug prieš 140 metų pradėta siurbti naftą didesniais kiekiais. Iš naftos padarytų degalų greitai prireikė ne tik milijonų automobilių, bet ir didžiulių lėktuvų bakams pripildyti. Beje, šiandien naftos ištekliai planetoje jau eina į pabaigą. Tad daugybė mokslininkų visame pasaulyje suka galvas: kas galėtų pakeisti naftą. Idėjų daugybė: grįžti prie dviračių, sukurti branduolinį, aliejumi arba vandeniu varomą variklį. Miestų gatvėse jau važinėja elektromobiliai, tačiau kol kas jie savo savybėmis dar nusileidžia benzinu varomiems automobiliams. Kai kam gan rimta atrodo velomobilių idėja. Šie aptakios formos aparatai važiuoja minant pedalus, kaip ir dviratį. Naujausi velomobilių modeliai išvysto 100 km per valandą greitį. Taip būtų išspręsta labai daug automobilių sukeliamų problemų: oro tarša, milžiniškas triukšmas miestų gatvėse, o daugiau judėdami žmonės mažiau sirgtų. Tik nežinia, ar norės žmonės masiškai naudotis velomobiliais. Juk važiuojant velomobiliu reikia minti pedalus, o žmonės mėgsta patinginiauti.

Šiandien daugiausia automobilių pagaminama Japonijoje, Vokietijoje, JAV ir Prancūzijoje. Beveik kiekvienas žmogus stengiasi įsigyti automobilį. Žinoma, ne kiekvienas gali tai sau leisti, lygiai taip pat ir senovėje ne kiekvienas galėjo nusipirkti ir išlaikyti žirgą. Nors išradus robotus ir konvejerius automobilių kainos smarkiai nukrito – vis dėlto kad ir visai paprastas automobiliukas kainuoja gan brangiai. O yra ir labai brangių automobilių, pavyzdžiui, jau labai seniai gaminamas „Rols Roys“. Arba labai greitų – galinčių išvystyti, pavyzdžiui, 300 kilometrų per valandą greitį. Automobiliais, kaip ir arkliais, lenktyniaujama, jais puikuojamasi – dažnai pirkdami brangius automobilius žmonės tiesiog nori pasirodyti, kokie jie turtingi. Tačiau nereikėtų pamiršti garsiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio iš Odesos (knygų „Dvylika kėdžių“ ir „Aukso veršis“ herojaus) žodžių: „Draugai, automobilis – ne prabanga, o tik susisiekimo priemonė“.

Rašė Rytis Daraškevičius