Apsidairęs aplinkui pamatysi, kad visi daiktai padaryti iš Žemėje randamų medžiagų. Statant namą naudojama: plytos – molis ir smėlis; mediena – Žemėje augantys miškai; stiklas – išlydytas kvarcinis smėlis… Automobiliui pagaminti reikia iškasti metalo rūdą ir išlydyti ją krosnyje. O kad automobilis važiuotų, iš Žemės gelmių reikia išsiurbti naftą ir perdirbti ją į benziną. Kompiuteris padarytas iš daugybės detalių, kurios gaminamos iš įvairiausių metalų ir mineralų. Jo plastikinis korpusas pagamintas iš tos pačios naftos. Žurnalas, kurį laikai rankose, atspausdintas ant popieriaus. Jam pagaminti reikėjo nukirsti ir perdirbti ne vieną medį. Tavo batai pasiūti iš odos, kažkada priklausiusios karvei. Oda buvo išdirbta, nudažyta, sukirpta, susiūta ir prie bato priklijuotas guminis padas, pagamintas iš kaučiuko medžio sulčių.

Viskas iš žemės

Perdirbant Žemėje randamas medžiagas naudojama ugnis – temperatūrai išgauti, vanduo – juo plaunama ir aušinama, oras – be deguonies ugnis negalėtų degti, o gyvybė – egzistuoti. Šiandien, kai viską galima nusipirkti parduotuvėje, kai kurie žmonės jau nebežino, kad pieną duoda žolę ėdančios karvės – pirma jos pamelžiamos, o paskui kombinate pienas išpilstomas į pakelius. Visi žino, kad yra tokia nafta, bet kaip ji susidarė – ne kiekvienas. 

Nafta ir dujos

Šios medžiagos susidarė per milijonus metų iš Žemėje gyvenusių gyvūnų liekanų. Mažyčiai jūros gyvūnai negyvi grimzdavo į dugną, juos uždengdavo kitos medžiagos, susidarydavo slėgis ir taip susiformavo skystis, kurį šiandien vadiname nafta. Jis randamas net kelių kilometrų gylyje. Tai degus skystis, kuris būna visai skystas arba labai klampus, nuo visai juodos iki gelsvos spalvos.

Tik prieš 150 metų nafta pradėta masiškai naudoti, o šiandien ji labai svarbi žmonėms. Iš naftos gaminami degalai automobiliams, traukiniams, laivams ir lėktuvams, plastikai, polietilenas, kai kurios trąšos. Nafta tapo svarbiausiu Žemės ištekliumi, dėl kurio kartais net kariaujama. Tai vyksta dar ir todėl, kad labai greitai buvo sunaudota didžioji dalis Žemėje esančios naftos. Paskaičiuota, kad toliau naudojant „juodąjį auksą“ tokiais tempais kaip dabar jo užteks daugiausia 70-čiai metų. Užtektų ir ilgesniam laikui, tačiau ji labai sunkiai išgaunama – ir jos iškėlimas į žemės paviršių kainuotų brangiau negu iš jos padarytas ir parduotas benzinas.

Norint pasiekti naftą reikia giliai gręžti ir galingomis pompomis siurbti ją. Naftos klodų yra ir jūroje. Tuomet jūroje supilama arba iš plūdurų sumontuojama sala ir įrengiamas didelis grąžtas, kuriuo gręžiamas jūros dugnas.

Nafta Žemėje pasiskirsčiusi labai nevienodai, kai kuriose šalyse jos labai daug, o kitose beveik nėra. Šiek tiek yra jos ir Lietuvoje. Lygiai taip pat kai kurios šalys sunaudoja jos labai daug (JAV, Europos šalys), o kitos – tik truputį (kai kurios Afrikos valstybės). Maža to, kad degdami naftos produktai gan sparčiai teršia atmosferą, gabenant naftą traukiniais ar laivais kartais įvyksta avarijų ir juodas skystis išsilieja į jūrą arba ant žemės. Daugelis gyvūnų ir augalų žūva patekę į naftą, nes tai labai klampus skystis. Gaila, bet tokios nelaimės gan dažnos.

Panašiai kaip nafta, – yrant senovės gyvūnijos liekanoms, – susidarė ir gamtinės dujos. Jos taip pat slūgso Žemės gilumose. Dujos yra bespalvės, bekvapės ir degios. Naudojant jas buityje, pavyzdžiui, verdant ką nors, į dujas primaišoma kvapiųjų medžiagų, kad užuostume ir spėtume atidaryti langą nutekėjus dujoms. Sunku įsivaizduoti, bet dujos, kurios galbūt šildo tavo namus arba kurioms degant mama kepa blynus, vamzdžiais atiteka net iš Sibiro pelkių! Dujotiekiai tęsiasi tūkstančius kilometrų. Beje, pirmieji gamtines dujas kurui pradėjo naudoti kinai, maždaug 1000 metų prieš Kristų.

Akmens anglis

Tai prieš milijonus metų planetoje augusių miškų produktas. Tuo metu Žemėje buvo labai drėgna ir šilta. Gausiai ir greitai augo milžiniški, į šiuolaikinius paparčius panašūs augalai. Jie žūdavo, o ant jų augdavo nauji, tie vėl pasendavo, griūdavo ir pūdavo. Vėl užaugdavo nauji ir vėl griūdavo, taip sudarydavo sluoksnis po sluoksnio. Laikui bėgant susidarė durpės, o paskui ir akmens anglis. Daugiausia anglių iškasama Rusijoje, JAV, Indijoje. Jos slūgso klodais nuo kelių centimetrų iki 3 metrų. Norėdami jas pasiekti žmonės kasa gilias šachtas, nuo kurių į visas puses atsišakoja tuneliai. Angliakasiai būtinai dėvi šalmus su prožektoriais, mat giliai po žeme tamsu ir pavojinga – urvų lubos bet kada gali įgriūti.

Anglys buvo pirmasis žmonių iškastinis kuras, naudotas dideliais kiekiais. Būtent jos lėmė vadinamą pramoninę revoliuciją – per labai trumpą laiką pagaminta ir išrasta daugybė naujų daiktų ir prietaisų. Degant akmens anglims pasiekiama aukšta temperatūra, kurioje lydomas metalas, garinamas vanduo, sukami garlaivių, mašinų varikliai, šildomi namai, gaminama elektros energija.

Kūrenant akmens anglį į atmosferą išmetama daug nuodingų medžiagų, todėl didesniuose miestuose draudžiama akmens anglis deginti namų krosnyse. Akmens anglių išteklių yra daugiau nei naftos – jų turėtų pakakti dar bent 100-tui metų.

Metalai

Metalai randami Žemės plutoje. Jų yra labai daug ir įvairių. Skiriasi spalva, kietumu, laidumu elektros energijai, o kai kurie, pavyzdžiui, plutonis, yra radioaktyvūs. Derinant įvairius metalus ir per juos leidžiant elektros srovę gaminamos mikroschemos, kurios naudojamos kompiuteriuose ir kituose elektriniuose prietaisuose. Metalai naudojami statant tiltus, gaminant automobilius, lėktuvus, traukinius ir laivus, gatvių žibintus, adatas drabužiams siūti, vinis namams statyti, ginklus ir šovinius, papuošalus, laistytuvus, akinių rėmelius ir net šaukštus.

Metalai retai randami gryni. Dažniausiai jie būna susimaišę su uolienomis. Tad pirmiausia geologai nustato, kur yra vieno ar kito metalo, tuomet ekskavatoriais kasama uoliena, vežama į fabrikus ir kaitinama. Metalas kaitinamas skystėja ir taip atskiriamas nuo uolienų. Vėliau tokiu pat kaitinimo būdu jį galima vėl išlydyti ir padaryti norimos formos daiktą. Metalas geležis yra labai tvirtas – išmokę iš jos kalti įrankius žmonės galėjo lengvai apdirbti akmenis. Dar kietesnis už geležį yra deimantas, juo galima pragręžti tvirčiausią plieną.

Mediena

Iš jos pagaminti namuose naudojami daiktai ir popierius – yra augančių medžių kamienai. Medžiai, įleidę šaknis giliai į žemę, siurbia joje esančias maisto medžiagas ir pamažu auga aukštyn bei storyn. Pušis turi sulaukti mažiausiai 100 metų, kad iš jos būtų galima pjauti lentas. Nukirtus medį jo kamienas išdžiovinamas ir lentpjūvėse supjaustomas metaliniais pjūklais. Žmonės ką tik žaliavusią pušį ar eglę mikliai paverčia langų rėmais, grindimis, durimis…

Medžių yra labai įvairių: raudonmedis – raudonas ir kietas, drebulė – šviesi ir lengva, pušis – minkšta ir skalsi, ąžuolas – nepaprastai tvirtas bei ilgaamžis. Skirtingose pasaulio vietose auga skirtingi medžiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje palmės neištveria žiemos, o Afrikoje nėra berželių – jiems ten per karšta.

Miškai ne tik teikia medieną, bet ir gamina deguonį, kuris būtinas visiems gyviems padarams planetoje. Medžių šaknys sustiprina dirvožemį ir lietus negali jo išplauti. Himalajų kalnuose iškirtus didelius miškų plotus prasidėjo siaubingi potvyniai, kurie iki šiol siaubia Nepalą ir Bangladešą. Todėl labai svarbu protingai elgtis su mišku.

Rašė Rytis Daraškevičius