Skaičiuodami, kiek žmogui metų, Amerikos indėnai sakydavo: „Jis matęs devynias vasaras“, tai reiškia, kad jam 9 metai. Visiems žinoma, kad metai susideda iš keturių metų laikų: žiemos, pavasario, vasaros ir rudens – kasmet besikartojančių iš naujo. Štai jau prasidėjo žiema: tris mėnesius snigs, spaus šaltukas ir vėjai ūžaus belapių medžių šakose. Iki gruodžio 24-osios naktys vis ilgės, o paskui po truputį pradės ilgėti diena.

Apie kovo vidurį prasidės pavasaris (kovo 21 dieną susilygins naktis ir diena) – sugrįš paukščiai, nutirps sniegas, sužaliuos žolė ir medžių lapai. Palaipsniui pavasaris pereis į vasarą – bus karšta, augmenija augs ir žaliuos, įšils ežerų ir upių vanduo, bus galima maudytis. Birželio 24 dieną – naktis truks vos kelias valandas. Tai trumpiausia metų naktis, po kurios ims trumpėti dienos. Paskui ateis ruduo – ant medžių sunoks obuoliai, lietūs įmerks grybieną ir pradės dygti grybai, kai kurie paukščiai išskris į pietus. Rugsėjo 24-ąją diena vėl lygi nakčiai. Oras vis vėsta – gelsta bei krenta medžių lapai ir kaštonai, prasideda pirmosios šalnos – artėja žiema.

2009-ieji metai
Praėjus visiems keturiems sezonams – apsisuka metų ratas. Tuomet seni kalendoriai nukabinami nuo sienos ir jų vietoje kabinami nauji. Tradiciškai kiekvienų metų pradžia Europoje, Amerikoje, Australijoje ir kai kuriose kitose šalyse laikoma sausio 1-oji. Tačiau toli gražu taip buvo ne visada ir ne visur. Ilgą laiką nauji metai prasidėdavo kovo 21 dieną, per pavasario lygiadienį. Kai kur ir dabar, pavyzdžiui, Kinijoje, Japonijoje, Naujieji metai švenčiami vasario ar kovo mėnesį.

Panašiai skaičiuoti ir metai. Štai Lietuvoje ir kitose krikščioniškose šalyse dabar yra 2009-ieji metai. Tai reiškia, kad būtent tiek žiemų ir vasarų praėjo nuo Kristaus gimimo. Tačiau kitose šalyse žmonės metams skaičiuoti pasirinko kitas datas, pavyzdžiui, kokio nors pranašo ar karaliaus gimimo dieną. Taigi musulmonai šiandien gyvena 1425 metais, žydai – 5764 metais. O Babilono astrologas Berosas, graikiškai rašęs Babilonijos istoriją, pažymėjo, kad jo gyvenamuoju metu (apie 280 m. pr. Kristų) ėjo 468 215 metai!

Vieną Žemės pusę Saulė šildo smarkiau, paskui kitą
Kodėl gi ateina žiema? Ilgus šimtmečius buvo kuriamos įvairios teorijos. Žmonės gana greitai suprato, kad sezonų kaita susijusi su Saulės kelione dangaus padangėje. Tačiau niekaip nesuprasdavo, kaip tai vyksta, mat klaidingai manė: iš pradžių – kad Žemė yra plokščia, paskui – kad Saulė sukasi aplink Žemę. Vienas mokslininkas – Kopernikas prieš 500 metų iškėlė mintį, kad Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę, tačiau tada juo niekas nepatikėjo. Koperniko teorija buvo netgi draudžiama, o knygos deginamos. Kartais ant laužo sudegindavo ir pačius mokslininkus, kurių nuomonė nesutapdavo su visuotinai vyravusia. Galų gale, kai Magelanas per trejus metus apiplaukė Žemę, visos abejonės dėl Žemės apvalumo buvo išsklaidytos. Netrukus žmonės patikėjo ir tuo, kad Žemė sukasi aplink Saulę. Kaip tik dėl šio judėjimo ateina žiema ir vasara, mat aplink Saulę skriejančios Žemės rutulio ašis – šiek tiek (tiksliau – 23,5 laipsnio) pasvirusi. Tad keliaudama aplink Saulę Žemė atsuka Saulei tai vieną, tai kitą šoną. Saulė – labai karšta. Kai viena Žemės dalis ilgesniam laikui atsigręžia į Saulę – toje pusėje prasideda vasara, o kitoje dalyje, nusisukusioje nuo Saulės, – žiema. Taigi tuo metu, kai pas mus (Šiaurės pusrutulyje) ateina vasara, Australijoje arba Pietų Amerikoje (Pietų pusrutulyje) būna žiema. Lygiai taip pat mainosi ir diena su naktimi. Žemė sukasi ne tik aplink Saulę, bet dar ir aplink savo ašį – vienu metu Saulė apšviečia tik vieną planetos pusę. Tuomet toje pusėje būna diena, o kitoje, tamsiojoje pusėje, – naktis. Kai Lietuvoje diena – Amerikoje naktis, ir atvirkščiai. Tik Žemė aplink savo ašį apsisuka daug greičiau (per 24 valandas) nei aplink Saulę (per 365 dienas, arba maždaug 8760 valandų).

Laikas buvo suskaičiuotas
Jeigu jums kas nors sako: „Neturiu laiko“, galite paklausti to žmogaus, ar apskritai įmanoma turėti laiką. Juk laikas nėra koks nors daiktas. Žmogus tiesiog žino, kad už kelių valandų ateis vakaras, o jis dar nori arba turi atlikti šimtą darbų. Matydamas, kad gali nesuspėti, jis ir sako, kad neturi laiko – tai yra nori padaryti daugiau, negu įmanoma nudirbti iki sutemų.

Tokie gamtos reiškiniai – diena ir naktis, vasara ir žiema – pastoviai kartojosi, tiesiog patys siūlydamiesi, kad žmonės juos suskaičiuotų. Žmonės taip ir padarė. Laiko tarpą nuo vieno ryto iki kito ryto pavadino – para. Paskui padalino ją į 12 lygių dalių – valandų. Kiekvieną valandą – į 60 minučių. O kiekvieną minutę – į 60 sekundžių. Viena sekundė trunka maždaug tiek, kiek trunka ištarti skaičių 101.

Be to, buvo suskaičiuota, kad vienerius metus – laiko tarpą nuo vienos žiemos iki kitos – sudaro 365 paros. Aritmetika gan paprasta, o svarbiausia – paremta aplinkoje vykstančiais reiškiniais. Paprastesnio ir gudresnio laiko skaičiavimo iki šiol niekas nesugalvojo. Yra ir kitų laiko skaičiavimo vienetų, pavyzdžiui, žmogaus gyvenimas – tai laiko tarpas nuo žmogaus gimimo iki mirties. Vidutiniškai dabar žmonės gyvena apie 80 metų.

Įvairūs laikrodžiai ir kalendoriai
Ne per seniausiai mokslininkai nustatė, kad žmogus turi gana tikslų laiko pojūtį. Pavyzdžiui, būdami patalpoje, kur neprasiskverbia nei šviesa, nei garsas, apytiksliai galime pasakyti, kiek valandų ar dienų praėjo. Be to, jeigu neturime laikrodžio ir norime suskaičiuoti laiką – galime skaičiuoti savo pulso ar širdies dūžius. Nesusijaudinusio žmogaus širdis plaka maždaug 1 dūžio per 1 sekundę ritmu. Taigi 60 širdies dūžių bus lygu 1 minutei. Vis dėlto tiksliam laikui skaičiuoti buvo išrasti laikrodžiai. Iš pradžių vandens, smėlio ir saulės, paskui mechaniniai, galiausiai elektroniniai. Paprastai laikrodžiai skaičiuoja iki 12 (naujesni – iki 24) valandų. Jų rodyklėms sugrįžus į pradinę padėtį, laikas vėl skaičiuojamas iš naujo. O štai dienos skaičiuojamos kalendoriais. Maždaug 30 parų sudaro vieną mėnesį, o 12 mėnesių – vienerius metus. Tai Saulės kalendorius. Dar yra Mėnulio kalendorius, kurio vieną mėnesį sudaro vienas Mėnulio ciklas. Vidutiniškai 28 dienos praeina nuo vienos jaunaties iki kitos, o Mėnulio metus sudaro 354 dienos.

Laiko juostos
Kadangi skirtingose pasaulio vietose rytas prasideda skirtingu metu – visas Žemės rutulys buvo suskirstytas į 24 laiko juostas. Jos nusitęsusios šiaurės – pietų kryptimi. Žmonės gyvena pagal juostos laiką. Keliaujant į rytus, laikrodis pasukamas į priekį, o keliaujant į vakarus – atgal. Pavyzdžiui, lėktuvas, pakilęs iš Maskvos 6 valandą ryto vietos laiku, kur nors Japonijoje taip pat nusileis 6 valandą ryto vietos laiku, nors kelionėje ir buvo sugaišta 12 valandų.

Rašė Rytis Daraškevičius