Ar pamenate, kaip laukėte vasaros? Tai buvo taip neseniai, prieš tris mėnesius… Tada manėme ją būsiant taip ilgai. Planavome nuveikti tiek daug, nes kada dar, jei ne vasarą, gali tiek padaryti. Šiandien apsižvalgome aplink ir suprantame: vasara iš lėto atsisveikina su mumis…

Liepai baigiantis jau galima įžvelgti didžiuosius gamtos pasikeitimus, ypač spalvas. Tiesa, šiemet lietūs pievų augalus išlaikė žalius net tada, kai jiems buvo metas nudžiūti. Tačiau kas turi vykti – įvyko: pagelto rugiai, juose nusviro taip gražiai mėlynavusios rugiagėlės. Ir kiti laukų augalai virto stagarais, po kuriuos braido neseniai iš lizdų išskridę gandrai. Jiems yra čia ką veikti, nes vabzdžių, vabzdelių, žiogų, cikadėlių – tik straksi, tik spragsi aplinkui. Gandras snapu vikriai stvarsto juos – tokius mažus, bet labai maistingus. Jei suvirva pelėnas ar pelė, gandras driuokteli didelį šuolį, snapu kerta tokį vertingą grobį.

Smagiausia gandrams – ražienose, kur kombainų išbaidyti vabzdžiai, pelės, varlės yra taip lengvai sugaunami. Todėl kiekvieną kombainą lydi gandrų pulkelis. Nesistebėkite, kad gandrai nebijo taip garsiai burzgiančių mašinų – jie žino, kad jos gali būti naudingos ir jiems. Kai merkiasi diena ir kombainai baigia darbą, gandrai skrenda nakvynėn. Pradžioje jie dar atskrenda į savo lizdus, tačiau vėliau juos lyg ir pamiršta: pulkais nakvoja jiems patikusiuose laukų medžiuose, pamiškės medžių viršūnėse. Sako, kad tik prieš išskrisdami jie atskrenda atsisveikinti su lizdu…

Nuo seno sakoma, kad gandrai išskrenda švento Baltramiejaus dieną, taigi – rugpjūčio 24-ąją. Tenka pripažinti, kad ši data tikrai neišgalvota – rugpjūčio gale stebime jau pavienius gandrus, o rugsėjyje jie yra retenybė.

Ne tik gandrai iškeliauja taip anksti: kai vis tirštesni tampa vakaro rūkai ir atvėsta naktys, gimtinę palieka volungės, gegutės, kukučiai, čiurliai. Lietuvoje šie paukščiai neišbuvo net keturių mėnesių! Ženklą keliauti jiems, matyt, duoda vis labiau trumpėjanti diena: atsiverskite kalendorių ir pamatysite, kad kiekviena diena trumpesnė, o naktis ilgesnė 3–4 minutėm. Per dešimtį dienų, žiūrėk, jau pusvalandis.

Ne, rugpjūtis visai ne liūdnas, nors rudenėjanti gamta tokia ir gali atrodyti. Lietuvoje jis dažniausiai šiltas, auginantis daugiausia grybų, nokinantis uogas, vaisius. Jei pavasario šalnos nepasisuko jūsų sode, ten tikrai rasite ką nusiraškyti ir kuo pasmaguriauti. O rugpjūčio maudynės! Jos kaip niekada mielos, nes ir anksti ryte, ir vėlai vakare vanduo vienodai šiltas. O meškeriojimas? O dar kiti vasaros malonumai? Žinoma, ir rūpesčiai bei darbai.

Juk vasarą dirba kruta visi. Padėti suaugusiems privalome visi – kaip kitaip pasidžiaugsime savo darbu, kaip išmoksime ką nors daryti? Nemanykite, kad darbuotis su dalgiu, kauptuku ar grėbliu labai paprasta. Jei dar nebandėte to – būtinai pabandykite. Patirsite, kaip smagu matyti savo nušienautą pirmą pradalgę, sugrėbtą antrojo šieno, kurį kaime vadina atolu, kupetą. Ir kaimo kvapai, garsai bei bitučių dūzgimas, kai pavargusios grįžta į savo namelius, yra pačios gražiausios rugpjūčio akimirkos.

Dar diena kita ir mus pakvies mokykla. Ar ilgai prisiminsime prabėgusią vasarą?

Rašė ir fotografavo Selemonas Paltanavičius