Ką iškukuos gegužė?
2009 m. gegužės 1 d.
Kai miškų viršūnės ima puoštis žaliais lapeliais, suprantame atėjus gegužę. Vienais metais ji iškart būna žalia ir gaivi, kitąmet žalia spalva gamtoje ima rastis tik mėnesiui įpusėjus. Žinoma, bitutės iki to laiko būna jau gerokai padirbėjusios. Kartu su didelėm ir pūkuotom kamanėm jos dar balandyje aplankė visas iki vienos pražydusias žibuokles, paskiau iki svaigulio paskęsdavo geltonuose blindžių „kačiukų“ debesyse. Iš čia jos prisinešė daugiausia žiedadulkių ir avily atsirado šviežio medaus bei bičių duonelės. Bičių šeimos padidėjo kelis kartus, o korių akutėse auga vis nauja karta. Artėja dar didesnis darbymetis, tad bičių turi būti labai daug. Tik daug rankų sunkią naštą pakelia, tik daug bičių medaus prineša sau ir mums visiems.
Gruody – jau žiema. Gal ne visai tikra, ypač mėnesio pradžioje, nes visa, ką žiemiško paveldėjome iš lapkričio, dar keisis. Ne vieną kartą tirps ir vėl kris sniegas, klosis ir lūždamas eižės ledas. Tačiau žiemos pradžia Lietuvoje paprastai būna staigi ir ne visada smagi. Per keletą paskutinių dešimtmečių lietuviškos žiemos pasikeitė – jos prasideda anksčiau, per vidurį tampa švelnios (sausyje dažnai nutirpsta visas sniegas), o baigiasi taip pat nepalyginti anksčiau. Sakoma, kad žiemos charakterį pagal daugybę požymių galima atspėti iš anksto. Deja, tokie spėjimai yra mažai patikimi. Jie kur kas įdomesni tik tautosakos mėgėjams…
Ne visi vaikai sutiks su manimi, jei pasakysiu, kad rugsėjis – nuostabus mėnuo. Paslaptis čia visai nedidelė: mokyklon, bent jau iš pradžių, nori ne visi, ir tas nenoras suprantamas. Pabandyk, kad gudrus, po tiek trukusios laisvės, po vasaros džiaugsmų ir rūpesčių atsisėsti į mokyklos suolą, o paskui, grįžęs namo, vėl palinkti prie vadovėlių…
Ar pamenate, kaip laukėte vasaros? Tai buvo taip neseniai, prieš tris mėnesius… Tada manėme ją būsiant taip ilgai. Planavome nuveikti tiek daug, nes kada dar, jei ne vasarą, gali tiek padaryti. Šiandien apsižvalgome aplink ir suprantame: vasara iš lėto atsisveikina su mumis…
Štai kokia ji – vasara! Žalia, vis kylanti į aukštį. Mums ji reiškia ir atostogas – didelę laisvę, kurios nusipelnėme per mokslo metus. Be kitų vasaros darbų ir rūpesčių, dabar kaip niekada galime pabendrauti su gamta. Ankstyvas pavasaris atliko daugelį vasaros darbų – gegužę peržydėjo kaštonai, ankstyvosios alyvos, daug anksčiau išaugo kai kurių paukščių vaikai. Tačiau didžiuosius savo darbus vasara nuveiks pati. Kad tik laiko jiems pakaktų!
Ištirpo paskutiniai pusnynai, nuskubėjo pavasariniai upokšniai. Į gamtą sugrįžta pavasario rimtis ir darna. Mums balandis vargu ar siejasi su paukščiu balandžiu, paslaptingai ūkaujančiu miškuose. Balandis – visų pradžių pradžia, Velykų laukimas ir pačios Velykos, svarbiausia pavasario šventė. Auštant pavasariui, sako, net akmuo sukruta. Apsižvalgykite aplink ir pamatysite, kiek daug tiesos šiuose žodžiuose. Pavasarį ir mes patys tampame visai kitokie – žiūrėk, ryte norime atsikelti kuo anksčiau, o ilga diena mums neprailgsta. Ir į namus ne taip traukia, labiau norisi lakstyti, šėlioti ir kvėpuoti stipriu pavasario oru.
Kalendorius rodo, kad jau paskutinis žiemos mėnuo. Po tokios neįprastos šių metų žiemos pirmosios pusės sunku įsivaizduoti, ar šis vasaris bus įprastai vėjuotas ir šaltas. Tokį jį – vėjavaikišką, bet griežtą mes priimtume visa širdimi. Skubėdamas sukasi gamtos metų ratas: žiū, vasariui prasidėjus diena tapo ilgesnė pusantros valandos, o jam baigiantis – daugiau kaip trimis. Smagiausia vasario naujiena – vis dažniau ir ilgiau šviečianti saulė. Jos neregėjome daugiau kaip du mėnesius, tad dabar džiaugiamės kiekviena galimybe pasižiūrėti į saulę, pasimarkstyti nuo jos spindulių.
Apsisuko metų ratas. Per pačias šventas Kalėdas įvyko ir šviesos stebuklas – pradėjo ilgėti diena. Kol kas to ilgėjimo ir anksčiau pakylančios bei vakare už žemės krašto vėliau nunyrančios saulelės lyg nepamatome. Iš tikro – mūsų akys nėra tokios jautrios, kad pajustų keletą minučių. Tačiau ilgainiui iš minučių susideda pusvalandis, valanda… Sausiui baigiantis, prieš pusiaužiemį (sausio 25-ąją), diena būna ilgesnė visa valanda, ir to net nereikia sakyti. Tai pastebima kiekvienam.
