(vertino 12, vidurkis: 4.83 iš 5)
 Loading ...
Vien jau šios kompaktinės plokštelės pavadinimas verčia ne tik nusišypsoti, tačiau taip pat ragina pažvelgti į vidų, kokie gi tie „žiauriai gražūs romansai“? Sprendžiant iš pavadinimo, jie turėtų būti tikrai nepaprasti: ausį pamaloninančios melodijos, skambūs žodžiai apie meilę bei nuostabūs dainininkų balsai. Juk pats žodis „romansas“ mums sako, kad tokio tipo daina tikrai yra išskirtinė. Dažnai romansuose apdainuojama nelaimingos meilės istorija, jausmai, graudenimai, romantiškos buitinės situacijos.

Taip pat dažnai žodis „romansai“ gali mums asocijuotis su tokiomis šalimis kaip Italija, Prancūzija. Ir greičiausiai niekada nepagalvojame, kad romansus galėtume sieti ir su Lietuva. Tačiau lietuviai niekuo neprastesni, ir kaip skelbia kompaktiniame diske esantis trumpas aprašymas: „tai toks dainuojamosios kūrybos žanras, labai išpopuliarėjęs nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje (1919 – 1939), kai miestuose ir kaimuose bei kaimuose atsirado radijas ir jo dėka – restoranuose, vakarėliuose bei užstalėse – ėmė plisti romansų dainavimo tradicija.“

Reikia pastebėti, kad kompaktinėje plokštelėje esantys romansai yra tikrai žiaurūs. Dažniausiai apdainuojantys nelaimingą meilę, kuri baigdavosi mylimosios ar mylimojo mirtimi. Todėl jautresniems klausytojams patariama rinktis ne tokias žiaurias dainas, kurių kompaktiniame diske taip pat nestinga. „Žuvininko romansas“ nors ir gražus, tačiau su labai liūdna pabaiga, o „Ant Nemuno kranto“, „Ant tilto sėdėjau“ primena lietuvių liaudies dainas. Tikru hitu galima pavadinti romansą „Aš nevertas švelnių tavo žodžių“ bei „Rudens lapus“. Pirmasis gerokai skiriasi nuo visų kitų savo nepaprastai romantiška melodija ir puikiais P. Širvio žodžiais, o antrąjį paklausę neabejotinai pažinsite, jog tai garsiosios dainos „Autum Leaves“ lietuviškas variantas. Tačiau visi šie romansai gražūs, saviti, lietuviški, ir nė vienas neprailgsta besiklausant, o užliūliuoja ir panardina į savo pasaulį, kuriame svarbiausia – jausmai kitam. Gero klausymosi!