Žolė kad sužėlus –
Net iki ausų,
O vėjas sušiaušė
Peliukui ūsus.

Jis ėjo per pievą
Ir rinko gėles,
Panosėj niūniavo
Linksmas daineles.

Paskui atsisėdęs
Vainiką jis pynė,
Grožėjosi saulės
Nušviesta laukyme.

Diena suko ratą.
Šešėliai ilgėjo.
Peliukas ant kupsto
Ilgai dar sėdėjo.

Taip gera, kai žolės
Tave švelniai glosto,
Ir šilumą saulės
Jauti sau ant skruosto…

Piešė ir rašė Lina Jakučionytė

Paskui atsiklaupus
Reik šveisti grindis
Ir vyti iš spintos
Ėdrūnes kandis…

Palaistyt skubėti
Sodintus daigus, –
Kad augtų iš tulpių
Gėlynas puikus.

Dabar pailsėti –
Pyrago skanaus
Ir miego truputį,
Saldaus kaip medaus.

Taip dirbo Peliukas
Pavasario rytą, –
Štai viskas jau blizga –
Tvarka padaryta.

Piešė ir rašė Lina Jakučionytė

Taip šalta, gaivu –
Net Kalėdom pakvipo
Nuo sniego Peliukui
Ir ūsai sulipo.

Išėjęs pavaikščiot
Nuo kalno žiūrėjo,
Kaip miškas sustingo
Nejudintas vėjo.

Namuos pakabino
Eglutės šakelę
Ir porą pernykščių
Mėlynių uogelių.

Taip kvepia urvely
Ramu ir jauku,
Smagu ir užmigt
Ant pagalvės pūkų.

Piešė ir rašė Lina Jakučionytė

Na skalbti kartais jam patinka,
tik va išgręžt labai sunku,
jei ką stambesnio nori džiauti –
jėgų tam reikia nemenkų.

Peliukas viską iškabino,
ant virvės kiemo vidury –
kur saulė šviečia, pučia vėjas –
pagalbininkai jo tikri…

Šita diena prabėgo greitai
ir nuotaika gera Peliuko –
kad darbas baigtas,
ir jis vertas nemažo sūrio gabaliuko! 

Rašė ir piešė Lina Jakučionytė

Kokia graži naktis, šalta,
Ir žvaigždės štai visai greta –
Į jas žiūrėtum ir žiūrėtum,
Kad dar pasiekti jas galėtum!..

Tiek to, žvaigždžių –
Dar bus ir bus,
Geriau pažvelgsiu į namus –
Kaipgi atrodo jie iš čia,
Žiūrint pro kaminą slapčia.

Žiūriu, žiūriu, bet
Trūksta oro,
Dabar jau, rodos, čiaudėt noriu.
Ne, aš čia nieko nematau,
Žiūrėt pro čia – tikrai ne tau.

Ir dar nulipti taip baisu,
O aš juk ne bailys esu.
Na, žvaigždės, žinoma, gražu…
Lipsiu atsargiai, pamažu…

Piešė ir rašė Lina Jakučionytė

Bet kad ir kaip toli nuėjo,
Dramblių Peliukas nesutiko.
Tad vakarop jau krypstant dienai
Nakvynei pasiruošt beliko.

Kai pasistatė palapinę,
Tvarkingai daiktus susidėjo,
Paėmęs rankšluostį ir muilą
Peliukas maudytis nuėjo.

Vanduo toks šiltas ir skaidrus,
Kad net į krantą lipt netraukia,
Bet besimaudant taip išalksti – gerai,
Kad vakarienė laukia.

O kitą rytą atsikėlęs,
Peliukas vėl tolyn keliavo,
Tik atsisveikdamas linksmai
Dar ežerėliui pamojavo… 

Rašė ir piešė Lina Jakučionytė

Ir štai kitą rytą ant kalno stataus
Sulaukė jis vėjo gana palankaus.
Pakilo į orą ir nusklendė sau –
Truputį vėsoka, bet nieko baisaus…

Iš pradžių ausyse jam švilpė tik vėjas
Ir nieko Peliukas aplink negirdėjo,
Ir netgi nematė kurį laiko tarpą,
Nes kaip tik buvo stipriai užsimerkęs.

Nustojęs bijoti, šiek tiek apsipratęs,
Pamatė Peliukas, ko buvo nematęs:
Jis skrido virš upės, virš miško tankaus
Ir matė mažytes lapes iš dangaus.

Jos bėgo takeliais baisiausiai siaurais
Ir rodės visai nepiktais padarais.
Laukai su gėlėm atrodė jam gražūs –
Į jo mėgstamiausią chalatą panašūs.

Sutiko beskrisdamas antis gal tris,
Pakalbino jas, bet ar jos atsakys?
Ir dar būtų skraidęs, tik štai dingo vėjas,
Kad nors pagalvot apie tai būtų spėjęs…

Staiga kažkoks medis kad šoko jo link
Ir garsas neaiškus, lyg dantys, tik klinkt!
Atrodo, būsiu nusileidęs, pamanė sau Peliukas,
Gerai, kad pats nenukentėjau, tik uodegos galiukas.

Namo sugrįžo jis vėlai (mat medis aukštas buvo),
Nusprendęs šįkart sukonstruot tikrus sparnus – lėktuvo.

Piešė ir rašė Lina Jakučionytė

Ten buvo kviečiama keliauti
į tolimus keistus kraštus,
kur jodinėt gali ant dramblio,
– jei nori, ištisus metus.  

Peliukas jau vaizduotėj matė,
kaip neša jį dramblys tasai,
tiktai iš kur ten gauti sūrio,
neaišku buvo jam visai…

Bet nėr čia ko ilgai galvoti –
verčiau kuprinę susikraut.
Svarbu tinklelio nepamiršti,
gal leopardą teks pagaut?..

Tad susikrovęs visą mantą,
tolyn patraukė iš namų –
širdy Peliukui buvo linksma,
nors ir truputį neramu.

Rašė ir piešė Lina Jakučionytė

Vakarop pasijuto pavargęs
Ir išalkęs, netgi labai, 
Tad skubiausiai gaminosi maistą,
Ir išėjo visai neblogai. 

Smagų jis užkūrė lauželį
Ir susmeigęs ant medžio šakos
Pats pasikepė sūrio ir grybų,
Juos druska apibarstęs vos vos.

Po sočios ir skanios vakarienės
Jis sėdėjo lauke, kol sutemo.
Ir skaičiavo žvaigždes ir žvaigždynus,
Besidriekiančius virš jo namo.

Rašė ir piešė Lina Jakučionytė

Reik tuojau pradėti mankštą,
Jau žinau, ką reik daryt –
Visą dieną neprisėsiu,
Šitaip bus ir ryt, poryt.

Lipt virve gana sunkoka –
Taip, sportuoti atpratau,
O ir virvės tos ilgiausios,
Aš nei galo nematau.

Lankas lieknina figūrą,
Būsiu visas vėl gražus –
Suplonėjęs, atsigavęs,
Pelius niekur nepražus.

Dar svarbus bėgimas vietoj,
O paskui atsispaudimai.
Jau sutikti lapę knieti –
Štai kokie geri pratimai!

Rašė ir piešė Lina Jakučionytė