Burbului reikės:

• mažo baliono,
• balto siūlo (kuo storesnio),
• klijų (geriausia lipalo),
• vandens.

Angelo sparnams galima panaudoti popierių, nepermatomą polietileninį maišelį ar medžiagos gabalėlį. Galvai ir kojytėms pasigaminti reikės vatos. 

Burbulą reikia daryti taip: 

1. Pripūskite mažą balioną ir stipriai užriškite.

2. Į dubenėlį įpilkite klijų ir šiek tiek vandens, kad būtų skystesni. Šiais skiestais klijais patepkite balioną, kad liptų siūlai.

3. Pradėkite vynioti siūlą įvairiausiomis kryptimis.

4. Vyniokite taip, kad pats balionas matytųsi tik pro mažas skylutes. Palikite užrištą baliono galiuką išlindusį.

5. Gausiai aptepkite skiestais klijais (galima tepti su vatos ar kempinės gabaliuku).

6. Leiskite išdžiūti. Geriausia palikti visai nakčiai.

7. Išdžiūvus klijams, adata pradurkite balioną.

8. Atsargiai ištraukite balioną už galiuko.

Štai ir mūsų burbulas!

Tada reikia padaryti angelo galvą ir kojytes: 

1. Paimkite vatos gabaliuką ir suformuokite vieną didesnį rutuliuką ir du mažesnius.

2. Su adata prikabinkite prie burbulo siūlą ir perverkite per didesnį vatos gabaliuką. Palikite ilgesnį siūlo galą, kad galėtumėte už jo pakabinti angelą.

3. Taip pat pritvirtinkite ir kojas. 

Dabar tetrūksta tik sparnų! Juos galite pasidaryti taip: 

1. Ant popieriaus ar storesnio polietileninio maišelio nupieškite ir iškirpkite angelo sparnus. Su klijais arba siūlais (jei nesiklijuoja) pritvirtinkite juos prie burbulo.

2. Taip pat galite nupiešti angelui veiduką, papuošti jį blizgučiais ar smulkintos jūros putos gabalėliais.

Nebijokite fantazuoti! 

Parengė Ieva Pernavaitė
Fotografavo Ieva Pernavaitė ir Audrius Pernavas

Reikės:

• vazonėlio;
• servetėlių, kuriomis serviruojame stalą (būtų gerai spalvotos, išmargintos įvairiausiais raštais, piešiniais);
• lipalo;
• kiaušinio baltymo;
• vandens;
• lako;
• teptuko.  

Servetėlės

Parduotuvėje paieškok servetėlių su kuo įdomesniais piešinukais. Tik atmink, kad kuo smulkesnis piešinukas, tuo sunkiau bus puošti. Tad prieš pirkdamas, gerai pasvarstyk, ar užteks kantrybės.
Servetėlės būna sudarytos iš trijų (kartais keturių) sluoksnių. Mums reikės tik vieno – to, ant kurio yra piešinys, tad kitus nuplėšk. Bus lengviau, jei iš pradžių iškirpsi piešinuką ir tik tada nuplėši nereikalingus sluoksnius.

Klijai

Į mažą, nenaudojamą indelį įpilk truputį lipalo, vandens ir kiaušinio baltymo. Toks tirpalas turi būti balkšvas, skystas ir užtepus ant servetėlės negali matytis balto klijų sluoksnio.

Dekoravimas

Prieš dekoruodamas vazonėlį, iš pradžių jį švariai nušluostyk sausu skudurėliu, kad nebūtų nė vienos dulkelės. Tada komponuok paveiksliuką: dėk iškirptas servetėlės detales ir švelniai prispausk teptuku, pamirkytu klijų tirpale. Būk atsargus, nes gali sugadinti servetėlę – ji susiglamžys ir bus negraži. Jei taip apklijuotas vazonėlis nepatinka, priklijuotus paveiksliukus nuplauk vandeniu ir pabandyk iš naujo. Tik prieš tai būtų gerai vazonėlį nusausinti.

Kai klijų sluoksnis išdžius – galima vazonėlį lakuoti. Tik nepadaugink lako, nes nubėgs ir bus matyti negražios drūžės.

Nudžiūvus lakui, į vazonėlį jau galima sodinti gėlę.

Vazonėlis ar bet koks kitas jūsų papuoštas daiktas gali būti puiki dovana, juk artėja Kalėdos!

Ši dekoravimo technika, kai iškerpamas paveiksliukas ir klijuojamas prie kokio paviršiaus, vadinama dekupažu. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio decouper. Ši technika atsirado XVII–XIX a. Europoje. Iš pradžių tuo užsiimdavo tik vargšai, nes neturėdavo už ką samdyti menininkų, kad šie papuoštų jų namus. Žmonės karpydavo paveiksliukus ir klijuodavo ant įvairiausių paviršių. Laikui bėgant turtuoliai pamatė, kad tai labai gražu ir šis dekoravimo būdas greitai pasklido po pasaulį.

ŽAIDIMAS „ŽODŽIŲ AIŠKINIMAS“

Šis žaidimas moko taikliai ir trumpai reikšti mintis, lavina reakciją.

Dalyvių skaičius: neribojamas, tik svarbu, kad susidarytų poros.
Dalyvių amžius: nuo 7 iki 99 metų ir daugiau.
Žaidimo priemonės: vienodo dydžio kortelės su žodžiais iš tam tikros raidės, laikrodis.

Vienai kortelei skirta viena abėcėlės raidė, tarkim, „n“. Surašome 20 daiktavardžių, prasidedančių raide „n“, pavyzdžiui: nosinė, nagas, nuotykis, nulis, nepriklausomybė, naras ir t. t. Tokias korteles reikia padaryti su visomis abėcėlės raidėmis, išskyrus tas, iš kurių lietuvių kalboje nėra daug žodžių. Ant kortelių parinkti žodžiai turi būti parašyti vienaskaitos vardininko linksnio forma. 

Kaip žaisti?
Visų pirma susiskirstoma į poras. Poros susėda viena prieš kitą. Tada vienos poros dalyvis traukia kortelę ir savo porininkui pasako raidę. Nustatomos 2 minutės ir kortelę turintis žmogus turi kitam kuo aiškiau, taikliau paaiškinti kiekvieną žodį, esantį kortelėje, neištardamas to žodžio šaknies. Žodžius reikia aiškinti tokia seka, kokia jie išdėstyti kortelėje. Netyčia ištarus to žodžio šaknį, aiškinimas nutraukiamas ir pradedamas aiškinti kitas žodis. Porininko tikslas – kuo greičiau atspėti žodį. Pasibaigus laikui, suskaičiuojami atspėti žodžiai, užrašomas skaičius. Tada žaidžia kita pora ir taip ratu. Vieną kartą žodžius aiškina vienas poros dalyvis, kitą kartą kitas. Laimi daugiausia žodžių atspėjusi pora.  

ŽAIDIMAS „ATVIRUMO VALANDĖLĖ“
 
Šis žaidimas tinka ne bet kam. Geriausia žaisti su gerais ir patikimais draugais, kurie gerbia vienas kitą, moka įsiklausyti ir nori vienas kitą geriau pažinti. Žaidžiant šį žaidimą labai svarbu jauki aplinka. Su draugais galima susitarti, kad jokia informacija niekam nebus perduota, perpasakota.

Dalyvių skaičius: nuo 3 iki 10.
Dalyvių amžius: 10–12 metų.
Žaidimo priemonės: kortelės ir kubelis. 

Reikia pasidaryti 5 skirtingų temų korteles, pavyzdžiui: apie meilę, svajones, draugystę, nusivylimus, berniukus/mergaites. Galima ant jų nupiešti ir skirtingus simbolius, tarkim: drugelis asocijuojasi su svajonėmis, širdelė – su meile, žmogeliukas – su draugyste ir pan.

Paskui reikia parengti ir po kiekviena skirtingos temos kortele sudėti po 10–15 kortelių su klausimu iš tos temos. Klausimus turėtų rengti vienas žmogus. Čia padėti galėtų mama, tėtis ar vyresnioji sesė, brolis. Svarbu, kad žaidžiantieji tų klausimų iš anksto nežinotų. Klausimai gali būti patys įvairiausi, skatinantys atsiverti, pasipasakoti, pavyzdžiui: prie skilties apie įsimylėjimą – kada pirmą kartą įsimylėjai?; apie merginas/vaikinus – kokie berniukai/mergaitės tau patinka?; apie svajones – kuo svajoji būti užaugęs? ir t. t.

Dar reikia pasidaryti kubelį. Ant skirtingų jo pusių turi būti nuoroda į klausimų temas, geriausia nupiešti kokius nors ženklus, pavyzdžiui: drugelį, gėlytę, žmogeliuką, širdelę ir pan. Ant vieno kubelio kvadrato gali būti klaustukas – jis reikštų, kad žmogui, kuriam iškrito klaustukas, klausimą gali užduoti bet kuris žaidimo dalyvis. 

Kaip žaisti?
Visi žaidimo dalyviai sėdi ratu. Vienas ridena kubelį – koks ženklas iškrenta, žaidėjas iš tos temos turi paimti kortelę su klausimu ir į jį atsakyti. Žaidžiama, kol baigiasi kortelės.  

Parengė Ieva Elzbutaitė

Nors pasaulyje šios apyrankės vadinamos braziliškomis, jas pynė ir Čilės, Gvatemalos, Peru gyventojai. Vėliau keliautojai ir menininkai šias apyrankes išplatino ir kitose šalyse.
Taigi, braziliška apyrankė reiškia draugystę ir svajones. Todėl tokią juostelę galima pinti ir dovanoti geriems draugams, šeimos nariams, kiemo ir klasės draugams, nuliūdusiems žmogučiams ir, žinoma, Bitutei.

Tokiu pat būdu galima nusipinti ir pakabukus prie raktų, skirtukus knygoms, raištelius akiniams (graži dovanelė močiutei ar seneliui!).

Reikės:

• įvairių spalvų siuvinėjimo siūlų;
• žiogelio arba lipnios juostos;
• žirklių;
• žurnalo „Bitutė“, kad išmoktume pinti.

Įvairiems pynimo ar rišimo raštams reikia skirtingo ilgio siūlų ir skirtingų spalvų skaičiaus. Spalvas galite pasirinkti patys. Kas kartą pinti reikia pradėti taip pat: reikiamą siūliukų kiekį užrišti ant žiogelio ir prisisegti prie kelnių, kurias mūvite. Patartume nesugadinti gražių kelnių, todėl siūliukus galite surišus į mazgelį ir lipnia juosta tvirtai priklijuoti ant stalo. Pinant siūlus reikia veržti, kad išryškėtų raštai.
Pynimas – tai tikra kelionė, kur reikia daug fantazijos, trupučio kruopštumo ir trupučio kantrybės. Pirmyn!!!

Reikia šešių skirtingų spalvų 1 metro ilgio siūlų. Spalvas išdėliokite, kaip norite. Pavyzdžiui, jeigu pasirinkote žalią, mėlyną, baltą, raudoną, oranžinę ir geltoną, pradėkite nuo žalios – tai yra pirmasis siūlas, ir du kartus suriškite su antruoju – mėlynu siūlu. Rišdami mazgą, gerai pažiūrėkite paveikslėlį, kad žinotumėte, ar siūlą reikia dėti iš viršaus ar iš apačios. Jeigu pradėjote nuo žalios, vadinasi, ji ir turi matytis viršuje. Toliau žalią siūlą reikia rišti (po du mazgus) su baltu, raudonu, oranžiniu ir geltonu siūlais. Žalias siūlas nukeliauja į galą ir ateina eilė mėlynam siūlui, kuris yra pradžioje. Jį rišame taip pat, kaip darėme su žaliu. Ir taip tęsiame tol, kol apyrankė bus pakankamai ilga.
 

Reikės: spalvoto ir balto popieriaus, žirklių, pieštukų, klijų, šiaudelių arba medinių pagaliukų gėlių koteliams.

Baltą popierių sukarpykite vienodo pločio juostelėmis (juo ilgesnės juostelės, tuo „puresni“ žiedlapėliai), iš spalvoto popieriaus iškirpkite vienodo dydžio skrituliukų (bus žiedelio vidurėliai), o iš žalio – lapelius, tik kad jie iš abiejų pusių būtų vienodai gražūs, perlenkite popierių per pusę.

Ant spalvotų skrituliukų perlenktas popieriaus juosteles klijuokite taip, kaip parodyta paveikslėlyje. Klijuodami pridėkite šiaudelį, baigę ant viršaus uždėkite ir priklijuokite antrą viduriuko lapelį, kad ramunės žiedelis iš abiejų pusių būtų gražus.

Taip atrodo suklijuotas žiedas. Visos juostelės turi laikytis tvirtai. Juo daugiau žiedlapėlių, tuo tankesnė ir gražesnė gėlelė. Iš spalvoto popieriaus juostelių galima pasidaryti ir įvairiaspalvių ramunių.

Dabar gatavus žiedelius su koteliais papuoškite lapeliais. Paimkite lapelį ir perlenkite jį pusiau, viduriuką patepkite klijais, kad lapelis stipriai laikytųsi, ir klijuokite ant kotelio.

Tokių žiedelių galima pasidaryti keletą – tuomet turėsite visą gėlių puokštę! Sėkmės!