Iš tiesų kuo toks garsus tas netoli Šiaulių esantis kalnelis, kad čia važiuoja ir važiuoja ekskursijos ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio?
Dvylika kilometrų nuo Šiaulių, šalia Šiaulių – Rygos plento ir geležinkelio, yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu. Senovėje lietuviai jį dar vadino Maldų kalnu, Šventkalniu. Spėjama, kad kadaise čia stovėjo pilis, kuri minima Livonijos kronikose, nes kartu su dar trimis pilimis 1348 m. ją užpuolę sudegino kalavijuočiai.
Manoma, kad kryžius ant piliakalnio žmonės pradėjo statyti po 1831 m. sukilimo, kuris buvo numalšintas žiauriai susidorojus su jo dalyviais.
Apie Kryžių kalno istoriją ir dabartį pasakoja jo kaimynystėje gyvenantys vaikai – Meškuičių vidurinės mokyklos ketvirtokai.

Aurimas Lukošaitis:
Toje vietoje, kur dabar stovi Kryžių kalnas, vyko mūšis, kuriame mūsų protėviai kovėsi su Livonijos ordino riteriais. Vėliau kelis dešimtmečius vyko sukilimai. Jų aukoms atminti vietiniai gyventojai ant kalno ir pradėję statyti kryžius.
Prie Kryžių kalno yra nedidelis Domantų kaimas. Jame gyveno mano seneliai. Į Kryžių kalną veda du keliai. Vieną jų, sukančio nuo pagrindinio Šiauliai – Ryga kelio, medžiais apsodino mano senelis ir prosenelis. Jie norėjo, kad didžiuliais medžiais gėrėtųsi ateinančios kartos.
Mano tėtis su draugais, eidami tarnauti į sovietinę armiją, Kryžių kalne pastatė savo kryžius. Tai buvo tarsi Dievo prašymas sėkmingai grįžti namo. Kryžiai tebestovi ten iki šiol.
Mūsų mokytoja visada su savo ketvirtokais dviračiais važiuoja į Kryžių kalną ir veža kryžių. Kadangi šiemet mes jau ketvirtokai, šį pavasarį kartu vešime kryžių ir pastatysime jį kalne.

Inesa Švalkūnaitė:
Girdėjau pasakojimą, kad seniai seniai, kai dar ant kalno nebuvo kryžių, čia stovėjo bažnyčia, į kurią žmonės rinkdavosi melstis. Vieną kartą, užėjus stipriai audrai, žaibas trenkė į bažnyčią ir ji pradingo. Kartu su žmonėmis ją užpustė smėlis. Bažnyčia turėjo du bokštus, todėl ir Kryžių kalnas turi dvi viršūnes. Žmonės patikėjo, kad kalnas yra šventas, ir ėmė ant jo statyti kryžius. Tikintieji visą kalną apstatė dideliais ir mažais kryžiais. Žmonėms Kryžių kalnas yra labai svarbus, nes ten jie randa ramybę ir paguodą.

Klaudijus Radušis:
Tarybiniais laikais vieni Kryžių kalną griovė, kiti naktimis juos vėl atstatinėjo. Slapta kryžiai gabenti net Kulpės upe.
Aš su savo šeima į Kryžių kalną važiuojame kiekvieną vasarą. Liepos mėnesį ten vyksta atlaidai, susirenka tikintieji iš viso pasaulio. Per vestuves čia apsilanko jaunieji, tėvai per krikštynas veža savo kūdikius, – visi tikisi Dievo palaimos.

Kristina Dulkinaitė:
Lankydamiesi Kryžių kalne žmonės paprastai prie jo palieka nors mažytį kryželį. Jei jo neturi, sudėlioja iš akmenėlių ar sausų šakelių.
Prie įėjimo į Kryžių kalną stovi didžiulė Jėzaus Kristaus skulptūra. Jo rankos pakeltos aukštyn į dangų. Atrodo taip, lyg laimintų visus lankytojus ir žadintų amžinąjį gyvenimą.

Linas Sarpauskas:
Prieš keturiolika metų į Kryžių kalną buvo atvykęs popiežius Jonas Paulius II. Jis sakė, kad tikintieji privalo išsaugoti Kryžių kalną – vienintelį pasaulyje.
Praeitais metais, gruodžio pabaigoje, kalne kilo gaisras. Išdegė dalis kryžių, kryželių, rožinių. Manoma, kad liepsna įsiplieskė nuo paliktos degančios žvakės. Tačiau per kelias dienas žmonės kalną vėl sutvarkė.

Jeigu kada lankysitės Kryžių kalne, neskubėkite kuo greičiau apibėgti visų takelių. Įsiskaitykite į kiekvieną užrašą, ir suprasite, kodėl šią vietą žmonės laiko šventa. Ant kryželių rasite įamžintus žmonių gyvenimus, jų viltis, troškimus. Vienos šeimos dėkoja už brangaus giminaičio pasveikimą, kitos prašo stiprybės, sveikatos, sėkmės pradedant naujus darbus ar sukūrus naują šeimą. Rasite ne tik lietuviškų užrašų. Iš viso pasaulio žmonės ant šio kalno palieka savo troškimus. Išsakykite ir savuosius…

Rašė Ginta Liaugminienė