2010 m. kovo 16 d.
Raseinių rajone esanti Šiluva – ypatingas miestelis. Jame 1608 metais piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Šį rugsėjį daug Lietuvos ir užsienio tikinčiųjų susirinko į Šiluvą švęsti šio apsireiškimo 400 metų jubiliejaus.
Baigėsi šį pavasarį skelbtas ir vasarą vykęs nacionalinis moksleivių kūrybos konkursas „Mūsų paveldas ir aš“. Visas atrinktas fotografijas ir nedidelę dalį piešinių galima pamatyti virtualioje kultūros paveldo mėgėjams skirtos svetainės www.musupaveldas.lt galerijoje.
Net garsusis Londono detektyvas Šerlokas Holmsas negalėjo įsivaizduoti, ką šiandieną, tarsi pro didinamąjį stiklą, gali atrasti kino ekrane. Jame galima išvysti PASAULĮ. Taip taip pamatyti, kaip gyvena kiti vaikai, kurie ne iš tavo mokyklos, ar kiemo ir net ne iš kito Lietuvos miestelio, o iš daug toliau: Švedijos, Olandijos, Islandijos, Portugalijos, Tailando. Veskis į kiną tėvelius, detektyve, ir būtinai juos perspėk, kad nusiteiktų „kultūriniam šokui“.
Vieną rytą Piškus pajuto begalinį norą keliauti. Išsitraukė pasaulio žemėlapį, užsimerkė ir bedė pirštu, mintyse slapčia galvodamas: „Kur dursiu, ten ir keliausiu“. Ir pataikė į Belgiją. Tad nieko nelaukęs susikrovė kuprinę, pasiėmė fotoaparatą ir iškeliavo.
Lankydamasis Belgijoje (kuri yra perpus mažesnė už Lietuvą) Piškus girdėjo žmones kalbant tai viena kalba, tai kita. Jam tai pasirodė labai keista – vėliau sužinojo, kad čia žmonės kalba net trimis kalbomis: olandų kalbą (dar vadinamą – flamandų) vartoja 60 proc., prancūzų – 40 proc., o vokiečių – 1 proc. Belgijos gyventojų.
Visai neseniai Piškus susidraugavo su Joriu, kuris dabar su savo tėveliais gyvena Australijoje. Kolorado vabalas pasišaipė: „Kaip tu galėjai susidraugauti, jei su Joriu ir jo mama tik elektroniniu paštu susirašinėji?“ Bet Piškus atšovė: „Aš manau, kad tikrus draugus ir iš laiškų gali pažinti…“ Šįkart pasakojimas apie Australiją, nors Piškus ten ir nesilankė, tačiau Jorio pasakojimas tikrai įdomus.
Mūsų istorijoje esama daugybės įdomiausių dalykų. Atskirai norėtųsi parašyti apie Mažąją Lietuvą, kurios didelė dalis žemių dabar priklauso Rusijai, nes čia gyvenę lietuviai traukiasi užmarštin, o jų raštijos paminkluose paliktas paveldas mums, lietuviams, yra be galo svarbus.
Kadaise, rašydamas apie Mažąją Lietuvą, žymus lietuvių tautosakos tyrinėtojas Jonas Balys rašė, kad mūsų istorijoje šiam kraštui skirtina pirmoji vieta. Mat čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, išversta Biblija, užrašytas ir paskelbtas pirmasis dainynas, pirmieji patarlių ir priežodžių rinkiniai. Skaitykite toliau »
Oi, ta vasara vasarėlė – kelionių, išvykų metas. Visi besišypsančiais veidais tik juda su pilnomis kuprinėmis ar visiems gyvenimo atvejais paruoštais lagaminais skirtingomis kryptimis. Keliavau visur ir aš. Šįkart noriu pasidalinti įamžintais vaizdais bei atmintyje užsilikusiais įspūdžiais iš Kauno.
Vaikai žino, ką reiškia žiūrėti filmą. Jeigu suaugusieji dar pamena slėpynių žaidimą – supras ir jie. Kai įsiropšti į medžio lapijoje įkurtą buveinę ir stebi, kaip visi ieško tavęs, šaukia vardu, grasina paliksią ir išeisią, tu tik šypsaisi sau į ūsą ir mėgaujiesi gyvenimu, kuris sukasi tau po kojomis. Stebimas gyvenimas yra tavo, nors dalyvauji jame laikinai. Tik stebi ir mąstai, kaip elgtumeisi, jeigu pats būtum ieškotojas. Panašus jausmas apima kino teatre žiūrint gerą filmą. Daug jų bus 4-ajame Tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje rugsėjo 21–29 d. Vilniaus kino centre „Skalvija“. Skaitykite toliau »
Aurelija Čeredaitė
Eželis stebėjo keistą sambrūzdį: į jo laukymę netoli Veprių miestelio rinkosi žmonės. Iš pradžių jie pastatė pavėsinę su dviem ilgais stalais ir pavadino tai – virtuve, vėliau papuošė ornamentais apeiginius vartus, o dar vėliau „išdygo“ visas spalvotų palapinių miestelis, kurio viduryje geltonavo milžiniška palapinė. Keistoje kariškos mašinos priekaboje kunkuliavo puodai.
– Oho! – tyliai sau mąstė Eželis, – kas čia bus? – ir susijaudinęs šmurkštelėjo į krūmus. – Reikia kantriai pralaukti naktį, o ryte tikrai viskas paaiškės, – nusprendė Eželis ir susirietė į kamuoliuką. Skaitykite toliau »
Naujas Bitutės draugas – žurnalistas Piškus – aistringas keliautojas. Apie savo keliones jis papasakos ir žurnalo skaitytojams. Taigi pirmoji Piškaus kelionė – į Prahą.
Daugelis žmonių atostogauti vyksta į neaukštų kalnų ir aukštumų kraštą – Čekiją. Turistus žavi nuostabi šalies sostinė Praha, garsėjanti bažnyčiomis su paauksuotais stogais, dėl kurių dar kartais ji vadinama Auksine Praha. Skaitykite toliau »
Daugiau straipsnių ieškokite archyve.
